Veliuonos krašto dvaras

Skirtingai nuo tendencijų kitose Europos šalyse, Lietuvoje nuo pat valstybės gyvavimo pradžios XIII a. medis naudotas ir gynybinei, ir gyvenamajai, ir sakralinei funkcijai skirtiems objektams statyti. Viena šio medinio palikimo atšakų - primirštas bajorijos gyvenimas ir išlikę medinės architektūros dvarai Lietuvoje. Pažintį su medinės architektūros dvarvietėmis pradedame nuo Veliuonos dvaro sodybos.
Nuo seniausių laikų Veliuona buvo didžiojo kunigaikščio dvaras, vienas didžiausių Žemaitijoje. XVIII a. Veliuona priklausė žemaičių seniūnui Juozapui Poniatovskiui, tačiau dėl dalyvavimo 1794 m. Tado Kosciuškos-Jokūbo Jasinskio sukilime visos šio kunigaikščio valdos buvo sekvestruotos.
XVIII a. pabaigoje dvaras tapo bajorų Zaleskių lietuviškos šakos nuosavybe, jie jį valdė apie šimtą metų. 1909 m. Veliuonos dvarą įsigijo švedų kilmės didikas Aleksandras Vakselis. Pirmojo pasaulinio karo metu Vakseliams emigravus čia veikė mokykla.
Kūrybinė komanda: Kostas Kajėnas, Martynas Stankevičius, Gediminas Šulcas.