Prof. Giedrius Česnakas - apie karą Artimuosiuose Rytuose ir tai, kas priverstų jį deeskaluoti

Karinio konflikto Artimuosiuose Rytuose sprendimas žymia dalimi priklauso nuo Izraelio ir jo rėmėjų laikysenos. Pasaulio bendruomenės ir palestiniečių požiūriai į grupuotes „Hamas“ ir „Hezbollah“ skiriasi iš esmės. Karas Artimuosiuose Rytuose neigiamai veikia Europos gyventojų nuotaikas.
Šiuos ir kitus aktualius užsienio politikos klausimus dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentuoja politologas, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorius Giedrius Česnakas. Jį kalbina žurnalistas Vytautas Markevičius.
Spalio 1 dieną Iranas smogė Izraeliui maždaug 200 raketų. Tai buvo antrasis tiesioginis Teherano išpuolis per mažiau nei šešis mėnesius. Po ankstesnio Irano smūgio, kuris buvo suduotas balandį, JAV pareigūnai amerikiečių žiniasklaidos priemonėms sakė, kad Izraelis savo ruožtu sudavė atsakomąjį smūgį Islamo Respublikai. Dabar šis konfliktas pasiekė karščiausią tašką. Kas paskatintų arba privertų abi puses deeskaluoti situaciją?
„Manyčiau, kad šiuo metu viskas priklausys nuo to, kokį atsakomąjį smūgį po Irano atakos smogs Izraelis. Tai bus gana ryškus ir stiprus signalas Iranui. Jeigu smūgis bus santykinai silpnas, nutaikytas ne į strateginius objektus, tai Iranas interpretuos kaip dabartinės situacijos įšaldymą.
Iranas ir jo remiamos grupuotės „Hamas“ bei „Hezbollah“ šiuo metu tikrai norėtų, kad Izraelis sustabdytų savo veiksmus prieš „Hamas“ tiek Libane, tiek Izraelio teritorijoje. Šį klausimą dabar sprendžia Izraelio valstybė ir premjeras Benjaminas Netanyahu. Pagrindinis veikėjas, galintis paveikti Izraelio sprendimus, yra Jungtinės Amerikos Valstijos. Manau, jos vykdo slaptą diplomatiją tiek su Iranu, tiek su Izraeliu ir ieško galimybių stabdyti eskalaciją, nes dabartinė JAV administracija nėra suinteresuota konflikto plitimu“, - įvykius komentuoja prof. G. Česnakas.
Artimuosiuose Rytuose susipynę ne tik didžiųjų pasaulio valstybių, bet ir mažesnių interesai. Tai byloja kai kurių pasaulio lyderių reakcija. JAV prezidentas Joe Bidenas paragino nutraukti karą, o JAV respublikonų kandidatas į prezidentus Donaldas Trumpas pareiškė, kad, jo nuomone, Izraelis turėtų smogti Irano branduoliniams objektams. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paragino sustabdyti ginklų tiekimą Izraeliui ir pridūrė, kad Prancūzija nesiunčia jokių ginklų Izraeliui. Didžioji Britanija rugsėjį pareiškė stabdanti kai kurių ginklų eksportą į Izraelį, nes jie gali būti panaudoti rimtai pažeidžiant tarptautinę humanitarinę teisę.
Pasak politologo, Vidurio Rytų regionas yra daugybės valstybių ir netgi skirtingų veikėjų vienoje valstybėje interesų laukas. „Kalbėdami apie Jungtines Valstijas, Donaldo Trumpo komentarą, mes turime suvokti, jog jis dalyvauja rinkiminėje kampanijoje ir jam reikia rodyti lyderystę, kad nebijo skatinti Izraelį imtis griežtų priemonių. Turint galvoje dabartinį prezidentą Joe Bideną, jis nesuinteresuotas konflikto plėtra, nenori likti istorijoje kaip karo prezidentas.
Kalbėdami apie Prancūziją turime prisiminti, kad ji Vidurio Rytuose turėjo kolonijas, tarp jų ir Libaną. Prancūzija visada atidžiai žiūri, kas vyksta Libane, ir yra pasirengusi jam padėti arba bent diplomatiškai užtarti.
Jungtinė Karalystė galbūt mano, kad Izraelis tapo pernelyg agresyvus, pasitikintis savimi. Britai apskritai yra gana atsargūs ir nenorėtų, kad šis konfliktas plėtotųsi.
Manau, kad Izraelis ir jo premjeras šio konflikto nestabdys iki JAV prezidento rinkimų baigties. Jie tikisi stiprios paramos iš Donaldo Trumpo“, - sako prof. G. Česnakas.
Spalio 7-ąją sukanka metai nuo palestiniečių kovotojų grupuotės „Hamas“ surengto išpuolio prieš Izraelį. Politologo teigimu, šis konfliktas užprogramuotas ilgam į ateitį. „Mes galime matyti, kaip Izraelis bando sunaikinti „Hamas“ ir „Hezbollah“ kovotojus. Tačiau reikia nepamiršti, kad palestiniečių identitetas yra suformuotas kaip kovos prieš Izraelį identitetas, ir šis identitetas tikrai nedings.
Pasibaigus karui, daug palestiniečių kovotojų bus įvardinti kaip kovotojai už laisvę, bus paskelbti kankiniais, bus bandoma atgaivinti jų idėjas.
Vienintelis kelias spręsti šį konfliktą yra atskirti, padalinti tas bendruomenes, tačiau tam reikėtų abipusių nuolaidų tiek iš Izraelio, tiek iš palestiniečių ir labai didelių ilgalaikių tarptautinių įsipareigojimų. Tačiau ir tai jokiu būdu negarantuotų sėkmės, nes tai yra egzistencinė, idėjinė kova, kurios užgniaužti tiesiog neįmanoma“, - įsitikinęs Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorius G. Česnakas.
Daugiau: www.bernardina....