Islamo ekspertas Egdūnas Račius - apie Izraelio ir Palestinos konflikto ištakas ir prognozes

Situacija Artimuosiuose Rytuose išlieka sudėtinga ir sunkiai prognozuojama - taip dabartinę padėtį regione vertina politologas, islamo ekspertas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Egdūnas Račius.
„Jeigu mes kalbame apie trumpalaikę perspektyvą, atsakymas yra - tos įtampos liktų. Sumažėtų karinių, kitų veiksmų. Tačiau jeigu kalbame apie ilgalaikę perspektyvą, reikia turėti galvoje situacijos trapumą, kuri yra nepalanki žydų valstybei“, - dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentuoja prof. E. Račius.
Lygiai prieš metus spalio 7 dieną Gazos Ruožo palestiniečių islamistų grupuotė „Hamas“ netikėtai užpuolė Izraelį, įsiverždama į jo teritoriją ir vykdydama raketų atakas.
Prof. E. Račiaus teigimu, šis konfliktas yra ilgaamžis, jis nėra naujas: „Tai, kas įvyko prieš metus, gal kažkas laikytų precedento neturinčiu išpuoliu, nes buvo labai daug žuvusiųjų, pagrobtų žmonių, bet tai nėra didelė naujiena net skaičiuojant žuvusiuosius. Iš tikrųjų tai, kas įvyko spalio 7 dieną, tėra lašas jūroje, lyginant su tomis dešimtimis, jei ne šimtais tūkstančių per visą šį konfliktą žuvusių žmonių abiejose pusėse.“
Prof. E. Račių kalbina žurnalistas Vytautas Markevičius.
„Sakyčiau, kad į šį konfliktą galime žiūrėti per dvejopą prizmę. Viena galėtų būti įvardijama kaip tautų apsisprendimo teisė, kita galėtų būti vertinama kaip kolonializmas ar kolonizavimas - abi prizmės yra susijusios. Jau daugiau nei prieš šimtą metų britai ir prancūzai labai voliuntaristiškai, savanaudiškai nusprendė, kaip turėtų atrodyti politinis regiono, kurį galime įvardyti Palestina, žemėlapis. Tada buvo nuspręsta į Palestiną įleisti Europos žydus, norinčius persikelti į įsivaizduojamą šventąją žemę, kurioje galėtų kurti, kaip tuo metu buvo įvardyta, nacionalinius namus.
Apie žydų valstybę, Izraelį, moderniąja prasme tuo metu dar nebuvo kalbama. Tačiau greitai paaiškėjo, kad Europos žydai, kurie kėlėsi į Palestiną, svajojo apie suverenią valstybę. Čia galime prisiminti ir tuos imperialistinius, kolonialistinius britų ir prancūzų kėslus. Tai jau susiję su tautų apsisprendimo teise. Galiausiai, kaip žinome, po Antrojo pasaulinio karo žydams buvo leista Palestinoje įkurti valstybę - savo pagrindais europietišką. Turiu galvoje, kad ją pirmiausia kūrė Europos žydai“, - pasakoja prof. E. Račius.
Jo teigimu, žmones, kurie šimtmečiais gyveno toje teritorijoje, turime vadinti palestiniečiais. Tačiau tų teritorijų gyventojai, deja, nesuskubo tuo metu sukurti savo valstybės, įtraukdami ir žydus, naujakurius. Ta valstybė vėliau turbūt net turėjo būti vadinama Palestina.
„Tai čia, matyt, yra pati pradžių pradžia, kuri, kaip sakau, jau yra ilgiau nei šimtą metų besitęsianti istorija, - kalba islamo ekspertas. - Dekolonizavimas tarsi ir neįvyko, tačiau, kad ir kaip ten būtų, tai yra britų ir prancūzų nuopelnas ar nusikaltimas, nelygu iš kurios pusės žiūrėsime, - kad pirmiausia buvo leista žydams iš Europos keltis į Palestiną, o tada, vienaip ar kitaip užėmus žemes, sukūrus bendruomenes, įkurti Izraelio valstybę ir turėti savo visuomenę. Šis konfliktas buvo užkoduotas, ir jis tebelieka, nes ta antroji pusė, dabar jau vadinama palestiniečiais, taip ir negavo galimybės dar tada, kai pradėjo svajoti apie valstybingumą, sukurti savo valstybės. Todėl mes matome daugybinius karus pirmiausia tarp arabų valstybių, kitų suverenių arabų šalių ir žydų valstybės. Tų labai brutalių karų buvo ne vienas, ir jie turėjo gilias pasekmes.“
Profesorius primena 1967 metų karą, kai Izraelis užgrobė iš Sirijos Golano aukštumas, iš Jordanijos - Vakarų Krantą su Rytų Jeruzale, o iš Egipto - Gazos Ruožą. Nuo to laiko, anot jo, jau reikia kalbėti apie naują konflikto fazę. „Vadinasi, palestiniečiai ne tik neturėjo galimybės sukurti savo valstybės, bet taip pat tapo okupuota teritorija. Matyt, kalti čia jau nebe britai ar prancūzai - dabar jau kalbame apie okupacinę situaciją, kokių pasaulyje yra daugybė“, - tikina prof. E. Račius.
Stebint įvykius Artimųjų Rytų regione, kokia yra didžiausių ir įtakingiausių pasaulio valstybių reakcija į šį konfliktą?
„Turbūt daugelio akys krypsta į Jungtines Valstijas, kurios ilgą laiką, dešimtmečiais, deklaravo esančios laisvės, apsisprendimo, demokratijos pusėje. Štai čia yra tam tikras paradoksas, kai po palestiniečių įvykdyto nelemto išpuolio Izraelis visa jėga užgriuvo Gazos Ruožą ir iš karto paaiškėjo, kad palestiniečių civilių gyvybės nėra tausojamos Izraeliui vykdant karinę operaciją.
Tapo akivaizdu, kad bus labai daug civilių aukų, dabar mes jau skaičiuojame beveik 42 tūkstančius žuvusių palestiniečių. Jei kas nors nori palyginti su konflikto Ukrainoje statistika - tai tiesiog nelygintini skaičiai...“ - aiškina prof. E. Račius.
Jo teigimu, Jungtinės Valstijos turi daug interesų regione ir savo strateginio partnerio Izraelio, žinoma, nenori apleisti.
Daugiau: www.bernardina....