Šiaulių geto įkūrimas ir likvidavimas

Geto idėją į didžiuosius Lietuvos miestus atnešė Antrojo pasaulinio karo metais sovietinę valdžią čia pakeitusi vokiečių fronto linija. 1941 metais Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose gyvenusiems žydams nauja tikrove tapo gyvenimas už geto tvoros. Palaipsniui prarasdami žmogiškumą, naciai sunaikino ne tik didelę dalį Lietuvos piliečių žydų, bet ir unikalią litvakų kultūrą.
Iki Antrojo pasaulinio karo Šiauliuose gyveno daugiau kaip 8500 žydų. Šį skaičių papildė pabėgėliai, mėginę trauktis į Rusijos gilumą, žydai iš Klaipėdos krašto ir Pietryčių Lietuvos.
Istorikas, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotojas dr. Hektoras Vitkus sako, kad Šiaulių geto steigimo pradžia vyko įtampų kupiname kontekste: „Ta smurto banga vertė žmones telktis didesniuose miestuose ir centruose. Geras ekonominis ir pramonės išvystymas lėmė, kad Šiauliai ir tapo tokiu centru. Žmonėms, bėgantiems nuo smurto, atrodė, kad tokiame mieste bus lengviau išlikti.“ Kai 1941 m. birželio 26 d. vokiečiai įsiveržė į Šiaulius, mieste jau buvo apie 14 000 žydų. Jie vėliau tapo situacijos įkaitais.
Šiaulių geto steigimo istoriją H. Vitkus pradeda pasakoti nupiešdamas platesnį kontekstą - kokios nuotaikos vyravo įsiveržus vokiečiams, kaip buvo pasidalinta interesų zonomis. „Karinės vokiečių pajėgos turėjo savo interesus - užtikrinti užnugarį, veržtis toliau į sovietų teritoriją. Taip pat buvo svarbūs nacių administracijos interesai. Tuo pat metu Kaune rezidavo lietuvių vyriausybė. Čia susidūrė Vokietijos karinių pajėgų ir lietuvių interesai. Lietuviai atkūrė savo valdžios struktūras, o Trečiasis reichas kūrė savo.
Šiauliai tapo vienu iš centrų Vokietijos karo apygardai formuoti dėl patogios ir išvystytos infrastruktūros, logistiškai svarbaus geležinkelio mazgo. Čia kūrėsi saugumo tarnybos, slaptoji karo lauko policija, pradėta formuoti karinė apygarda.
Šiauliuose veikė ir lietuvių valdžia - miesto burmistras Petras Linkevičius ir jo pavaduotojas Antanas Stankus. Vėliau jie buvo paskirti padėjėjais žydų tvarkymo reikalams.
Sąlygas formavo tiek nacių administracija, tiek karinė valdžia. Pagrindinis interesas buvo logistika, karinis užnugaris ir tai, kad šiems tikslams būtų pasitelkiama kuo mažiau vokiečių resursų. Todėl buvo naudojamasi vietos ištekliais - lietuviais. Taip pat atkreiptas dėmesys į žydų kontingentą, nes tai - pigi darbo jėga. Buvo momentas, kai buvo sprendžiamas klausimas - Šiaulių žydus sunaikinti ar palikti. Dar nebuvo aiškaus galutinio sprendimo dėl geto. Dabar tas sprendimas aiškus. Tai vadiname Holokaustu“, - sako istorikas.
Kūrybinė komanda: Kostas Kajėnas, Lukas Karčiauskas, Ugnė Gavelytė.
Daugiau: www.bernardinai.lt/nuo-draudi....