Lietuvos narystė NATO. Aurimas Perednis - apie stojimą į Aljansą ir euforiją tapus Vakarų dalimi

Praėjus dešimtmečiui po Nepriklausomybės atkūrimo, Lietuva pasaulio žemėlapyje įsitvirtino kaip visavertė Vakarų pasaulio dalis ir šiandien yra stipri partnerė Aljanse. Šio tikslo siekė ne tik patyrę diplomatai, bet ir jauni, politikos keliu bepradedantys eiti studentai, kuriems rūpėjo Lietuvos vakarėjimas.
Apie politologijos studijas, sutapusias su stojimo į NATO procesu, pokalbius su visuomene, turinčią kitokią nuomonę, ir euforiją tapus Vakarų dalimi pasakoja žurnalistas, politologas Aurimas Perednis.
A. Perednis džiaugiasi, kad prie Lietuvai lemtingų įvykių galėjo prisidėti dar studijuodamas universitete. 1999 metais prie LATA organizacijos prisijungęs studentas iš karto įsisuko į NATO reikalų verpetą: „Vytauto Didžiojo universitete studijavau politologiją. Egidijus Vareikis tuo metu buvo dėstytojas ir kvietė studentus atlikti praktiką Užsienio reikalų ministerijoje. Atsiliepiau į tą kvietimą. Buvau saugumo politikos departamente, o NATO integracija buvo darbas numeris vienas. Mane pakvietė prisidėti prie LATA. Prisijungiau, atsirado visokių projektų. Važinėjome į mokyklas, bibliotekas, rengėme seminarus ir konferencijas, mėgindami suteikti visuomenei daugiau informacijos apie Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos vertybes, principus ir stiprinti NATO palaikymą.“
Prisimindamas darbą LATA organizacijoje, A. Perednis sako susidaręs įspūdį, kad didžioji Lietuvos visuomenės dalis stojimą į NATO vertino palankiai. „Regis, ir tyrimai tada rodė, kad apie 70 proc. visuomenės teigiamai vertina Lietuvos narystės perspektyvą. Kiek mes kalbėdavom su įvairiomis auditorijomis mokyklose, kaimuose, kalėjime, daugelis žmonių suprato, kad neutralitetas nėra sprendimas Lietuvai. A - jis brangiai kainuoja, B - jis neišgelbėjo Lietuvos ir prieš Antrąjį pasaulinį karą. Tikėjau ir tikiu, kad ryšys su JAV Lietuvos saugumui yra gyvybiškai svarbus - tas NATO skėtis gali apsaugoti. Mūsų visuomenei buvo priimtina, kad taptume vakarietiško kolektyvinio saugumo organizacijos dalimi.
Diskusijose, žinoma, buvo ir oponentų. Prisimenu profesorių Rolandą Pavilionį su referendumo iniciatyva. Bet mes su jais bendraudavom pagarbiai. Visada laikiausi nuostatos, kad reikia bendrauti su visais. Gal kartais net daugiau su skeptikais. Kiti gal sakytų, kad tai yra laiko švaistymas, bet man atrodo svarbu palaikyti integralumą visuomenėje, parodyti, kad mes girdim ir kitą poziciją“, - apie darbą su skirtingomis auditorijomis ir nuomonėmis pasakoja jis.
A. Perednis neslepia, kad galimybė prisidėti prie NATO integracijos buvo vienas svarbiausių jam nutikusių dalykų: „Dėkoju likimui, kad man leido prisiliesti prie tų dalykų, kurti vertybes ir Lietuvos vakarėjimo istoriją. Mes turėjome viltį ir tikslą. Tai mus visus labai mobilizavo. Prisimenu, ir politikai, ir studentai sakė: mums reikia tai padaryti, mums reikia tapti Vakarų dalimi. Tai įkvėpė. Visuomenė irgi palaikė.“
Pasak A. Perednio, Lietuvos stojimo į NATO procesą stabdė ne tik Vakarų dvejonės, Rusijos propaganda, bet ir įvykiai, kurių numatyti buvo neįmanoma: „Po 2001-ųjų rugsėjo 11-osios buvo laikotarpis, kai Amerika susvyravo. Svarstėme, ar ji nesuks savo dėmesio į terorizmą, į savo problemas ir ar NATO plėtra stos į antrą planą. Net LATA vadovas mums prognozavo, kad dėmesys dabar bus nukreiptas kitur. Bet mes buvom pasiryžę daryti viską, kad būtume jiems įdomesni. JAV Senate su LATA darėm seminarus, kad pritrauktume dėmesį Baltijos šalims.“
A. Perednis prisimena, kad įtikinėjant Vakarus teko susidurti ir su Rusijos generolais, ir su Vakarų valstybių galvomis: „Atsimenu tokį vaizdą: tamsokas kambariukas, sėdi Rusijos generolai, buvę NATO pulkininkai ir aš - jaunas žmogus iš Lietuvos. Tuo metu fonas Rusijoje buvo visai kitas, buvo atšilimas, George’as Bushas irgi važinėjo į Maskvą ir Putino akyse sielą matė. Jaunas rusų generolas tada braižė schemas, skaičiavo ginamumą, kur čia bus raketos, jei NATO priartės ir t. t. Toks naratyvas - kad jei jūs pasieksit mus, mes pasieksim jus.
Tada aš atsistojau ir paklausiau - ką užpuolė NATO? Bet ir dabar matau tą Rusijos mąstymą, kurį Putinas parodė prieš užpuldamas Ukrainą. Tokį pat mąstymą mačiau ir tame kambaryje.
Kažkada kalbėjausi su čekų ambasadoriumi, ir jis manęs klausė, kodėl NATO turi mus priimti. Jis prašė pasakyti nors vieną rimtą argumentą, kokia nauda iš Lietuvos. Vyniojausi iš kailio, bandydamas jį įtikinti. Visgi tai organizacija, kur naudos yra ne tik ateinančiajam, bet ir tiems, kurie ten yra.“
Nepaisant to, A. Perednis tikina, kad niekada nebuvo jausmo, jog nepavyks.
Kūrybinė komanda: Kostas Kajėnas, Lukas Karčiauskas, Ugnė Gavelytė.
Daugiau: www.bernardina....

[@denisasmakauskas6271]

Palaike tai ko referendumo nedare ?