žygis skirtas 1769 m. sukilimo vadams M. Radvilai ir M. Paugai atminti

Žygis Jakiškiai - Buivydžiai - Joniškis ~ 25,7km
Uždegta žvakutė Joniškyje prie sinagogos, kur XVIII amžiuje buvo miesto rotušė, ten buvo žiauriai nužudyti sukilimo vadai Radvila ir Pauga....
ieškojau ir neradau senųjų Buivydžių kaimo kapinaičių prie Platonio upės užtvankos, ten miškelis toks išlaužyti medžiai,privirtę, iš dalie patvinę...
ieškojau ir neradau Joniškio bažnyčioje Vytauto paveikslo...buvau skaitęs, kad toks buvęs bažnyčioje ir tai galėjo būt sąsajos su tuo ,kad Joniškio bažnyčioj buvo paslėpti LDK kunigaikščio Vytauto palaikai XVII a. vid....
Kaip pagalvojau sukilimas vyko ne prieš priešus iš kitos šalies o prieš savus ponus .....pagrinde prieš poną Tyzenhauzą...o tas pasitelkęs karalių ir kariuomenę...numalšino valstiečių sukilimą..kurie tik norėjo lengvesnių gyvenimo sąlygų...
Šiaulių ekonomijos valstiečių sukilimas - Šiaulių ekonomijos gyventojų, daugiausia valstiečių sukilimas, vykęs 1769 m. liepos 13 d. - spalio 20 d.
Sukilimas prasidėjo Žagarėje 1769 m. liepos 13 d., kitą dieną persimetė į Joniškį, kuris buvo didžiausias Šiaulių ekonomijos miestas. Sukilimo varomoji jėga buvo turtingieji valstiečiai, jam vadovavo keletas vaitų ir mokytojas Simonas Aleksandravičius, liepos mėn. išsiuntinėjęs raštą „Pakvietimas į įvairius sodžius nuo sukilusių vyrų, kad visi stotų su visokiais ginklais: šaudyklėmis, ietimis, berdyšiais šiandien, t. y. liepos 19 d., kurią ir šis raštas išduotas“.
Joniškio vaitas Mykolas Pauga parašė ir Joniškyje viešai perskaitė sukilėlių priesaikos tekstą. Pats važinėjo po ekonomiją, agituodamas sukilti, pats suiminėjo valdininkus. Liepos 15-16 d. sukilo Gruzdžių gubernija.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris Mykolas Frederikas Čartoriskis (1696-1775), liepos 31 d. įsakė Žemaitijos karužai Antanui Gelgaudui nuslopinti sukilimą, pabrėždamas, kad „šis valstiečių sukilimas yra didžiai pavojingas savo padariniais visai Žemaičių kunigaikštystei, jei nebus pačioje pradžioje numalšintas.“
Artėdami prie Šiaulių nuo Radviliškio, malšintojai, apie 200 kareivių pamatė Šiaulius apstojusią didelę minią sukilėlių, kurie šaudė iš medinių, geležiniais lankais sutvirtintų patrankų akmeniniais sviediniais. Kareiviai nedrįsdami pulti pranašesnių sukilėlių jėgų, įsitvirtino ant Salduvės, apsikasė ir sėdėjo ant kalno, kol neatėjo daugiau kariuomenės.
Kai į Šiaulius rugsėjo mėn. atvyko valdovo paskirti komisarai, į Šiaulių ekonomiją buvo įvesta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Kuršo hercogystės ir Rusijos kariuomenė, sukilimas Šiauliuose išblėso.
Sukilėlių delegacija, vadovaujama Mykolo Paugos, dar vyko į Vilnių, derėjosi su vyskupu Ignotu Jokūbu Masalskiu, tačiau jokių nuolaidų negavo. Karalius Stanislovas Augustas, išsigandęs valdinių pasipriešinimo masto, planavo palengvinti jų padėtį. Bet nė negalvota pašalinti Tyzenhauzo įvestą šeimininkavimo ir valdinių išnaudojimo sistemą su palivarkais ir lažu.
Spalio mėn. pabaigoje sukilimas buvo numalšintas. Sukilimui pralaimėjus, Šiaulių ekonomijos administracija atsisakė tik kai kurių nesvarbių prievolių. Tyzenhauzo sistema išliko, pradėti darbai buvo tęsiami.
Teismas gruodžio 4 d. įvyko Kaune. Joniškio vaitas, sukilimo iniciatorius ir vadas Mykolas Pauga ir Jakiškių kaimo vaitas Martinjonas Radvila 1770 m. sausio 12 d. buvo viešai sukapoti Joniškyje. Simonas Jazauskas, Tomas Martynaitis ir Vaitiekus Margelis, gavę po 100 rykščių, buvo įkalinti iki gyvos galvos. Dovydas Kadata, Čepulis ir Jurgelis gavo po 200 rykščių ir buvo paleisti.

[@dainiusm5436]

🫡🫡🫡