Šiaurės rytų aukštaičių muzikavimas Peterburgo armonika. NKP vertybių sąvadas

Į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą tradicija įrašyta 2018 m.
Vertybė teikėjas - Utenos kraštotyros muziejus, o saugotojai - Šiaurės rytų Aukštaitijos muzikantai.
Peterburgo armonika (liaudiškai vadinima pete(r)bur(g)ska, petaburska, piterska, trieila, pataburska, petrogradska) - klavišinis dumplinis vokiško derinimo instrumentas, pradėtas gaminti Sankt Peterburge XIX a. 9-ąjį dešimtmetį, Lietuvoje paplitęs nuo XX a. pradžios. Jo dumples glaudžiant ir traukiant, vienu klavišu išgaunami skirtingo aukščio garsai. Tiek tarpukariu, tiek pastaraisiais dešimtmečiais instrumentas paplitęs Šiaurės rytų Aukštaitijoje - Zarasų, Utenos, Molėtų, Ignalinos, Švenčionių, Anykščių, Ukmergės, Širvintų, kiek mažiau Rokiškio, Kupiškio rajonuose. Meistrai ir muzikantai dviejų eilių ir trijų eilių dvibalses armonikas patys dirbo, taisė, tobulino (sukurta lietuviškoji trieilės tribalsės armonikos atmaina), jomis grojo.
Nuo XX a. antros pusės kaupiama ekspedicijų medžiaga, tyrimų duomenys leidžia teigti, kad tarpukariu Peterburgo armonika buvo pagrindinis Šiaurės rytų aukštaičių jaunimo gegužinių, vakaruškų, vestuvių, krikštynų, kalendorinių švenčių papročių instrumentas. Ja grodavo ir vienas muzikantas, bet dažniausiai ji skambėjo smuiko, klarneto ir būgnelio ansamblyje, ilgainiui tapdama pagrindiniu, vedančiuoju instrumentu. Muzikavimas Peterburgo armonika pasižymi savitu stiliumi, kuriam būdingi sodrūs akordiniai sąskambiai, jų derminė kaita, charakteringa melodinės linijos bei ritmo ornamentika.
Daugiau apie vertybę sužinoti galite Sąvado svetainėje: savadas.lnkc.l...
Nematerialus kultūros paveldas yra ypatinga žmonių kūrybingumo, kauptų ir iš kartos į kartą perduotų žinių, savito pasaulio suvokimo, bendruomeniškumo išraiška. Ir plačiai žinomi, ir vos kelių žmonių puoselėjami papročiai, šventiniai renginiai, apeigos, folkloras, liaudies menas, amatai, pasaulėžiūra, net saviti charakterio bruožai ugdo asmenybes ir plečia akiratį, skatina pagarbą kultūrų įvairovei, kartu ir teikia tapatybės jausmą. Tai yra gyvas paveldas, suteikiantis pagrindą šiandienai - saugotojų bendruomenės jį nuolat atkuria darniai atliepdamos savo aplinkai, gamtai ir istorijai.
Prie tokių vertybių puoselėjimo, tęstinumo, pagarbos joms skatinimo taip pat prisideda valstybė, vadovaudamasi ne tik vidiniais, bet ir tarptautiniais kultūros politikos instrumentais - Lietuva, 2004 m. ratifikavusi UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvenciją, atsakingai vykdo prisiimtus įsipareigojimus. Lietuvos nacionalinis kultūros centras, pavestas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, ir bendradarbiaudamas su savivaldybėmis, jų paskirtais specialistais, kultūros ir mokslo institucijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis bei bendruomenėmis, kuria visuomenei atvirą Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.
Sąvado tvarkytojo Lietuvos nacionalinio kultūros centro interneto svetainė: lnkc.lt/

[@antanasastreikis8157]

Liuxs