Maršrutas nr. 136 - Druskininkai (II dalis)

Ir kam tik Druskininkai nepriklausė : tarpukariu - Lenkijai, vėliau - Baltarusijai ar Vermachtui. 1945 m. paskelbtas vasaros sezonas ir sovietinio kurorto pradžia.
1956 m. į Druskininikus atvyksta jaunas architektas - Algimantas Mačiulis. “Pirmus metus buvau ne statytojas, o griovėjas...ne taip lengva buvo nukelti visus leninus ir stalinus…”, - sako buvęs vyr.miesto architektas.
Pirmasis objektas - Karolio Dineikos sveikatingumo parkas. Ten žingsniuojantis A.Mačiulis pasakoja, kad vos atvykęs į Druskininkus, čia jis rado jau besidarbuojantį garsų gydomosios kūno kultūros specialistą Karolį Dineiką, kuris Druskininkuose tęsė tarpukario gydytojos Eugenijos Levickos pradėtus darbus. K.Dineika pats paprašęs architekto suprojektuoti parko vartus.
„Jei reikia, tai ir darau. Mano žmona netgi padarė mozaiką, atitinkančią to meto stilių“, - prisimena A.Mačiulis.
Visuomenės gyvensenos įpročius bandęs pakeisti K.Dineika “savo nelaimei, daug turėjo nuodėmių prieš sovietinę valdžią…”, - pasakoja K. Antanaitis.
Kitas objektas - architekto Vsevolodo Ulitkos balneoterapijos gydykla. Senojo, imperinio stalininio stiliaus pastatas, pasak istoriko K. Antanaičio, sovietmečiu atrodė konservatyvus. Jį puošia tam laikmečiui nebūdingi tautiniai elementai.
„Norėjo parodyti, kad tai yra jau Lietuvos teritorija, o ne kieno nors kito“, - šypsosi A.Mačiulis.
Įdomu tai, kad sovietmečiu Druskininkai, pasak K.Antanaičio, vos per plauką netapo savotiška sveikatos „gamykla“ - “ atvykai ir per cechus keliauji...vietoj darbo prie staklių, dirbi prie sveikatos taisymo”.
Druskininkai, pasak architekto A. Mačiulio - ir miestas, ir parkas, todėl pastatai galėtų nebūti aukštesni nei 3-4 aukštų. Visgi čia pradėjo viena po kitos dygti didžiulės sanatorijos. Kelios jų iškilo net ir istoriniame miesto centre.
„Kiti architektai nutolo nuo mano plano. Pradėjo statyti aukštuminius, net vienuolikos aukštų namus, kurie šitam miesto masteliui visai netinka“, - įsitikinęs A.Mačiulis.
Tarsi atsiprašymas už mastelio nepaisymą, XX a. 9 -am dešimtmetyje Druskininkuose atsirado visai kitokia architektūra - čia Romualdas ir Aušra Šilinskai suprojektavo fizioterapijos gydyklų kompleksą. Jame dabar įsikūręs vandens parkas. Įdomu tai, kad statant šią gydyklą pirmą kartą Lietuvoje buvo panaudotas originalus statybos metodas - pastatas buvo statomas nuo viršaus į apačią.
„Kai kam primena šis pastatas Gaudi architektūrą, o Šilinską vadina lietuviškuoju Gaudi“, - pasakoja A. Mačiulis.
Ne mažiau įspūdingas R. ir A. Šilinskų suprojektuotas -„Pušyno“ viešbutis. Šis pastatas buvo statytas kaip sanatorijos „Sūrutis“ antrasis korpusas. Tiesa, tada pušies kankorėžį primenantis pastatas aplinkoje atrodė atsitiktinis ir vienišas.
„Dabar perėjus pro Druskininkus, galiu pasakyti, kad miestas turi kažkokią savo dvasią. Žinoma, gal aš įsivaizdavau jį intymesnį, bet gyvenimas tikriausiai pats padiktavo naujus reiškinius ir architektūrines formas“, - svarsto A.Mačiulis.
Laida STOP JUOSTA - sekmadieniais, 11:00 per LRT PLIUS!
Bendraukime socialiniuose tinkluose:
Facebook: / stopjuosta
Instagram: / stop_juosta

[@ceslovassvetkauskas4766]

Išsamus Druskininkų miesto kurorto istorijos pristatymas, labai įdomu.❤

[@manometras]

Patiko dzūkulės. Padainavo, pašoko, pripasakojo, sakė užmiegcim (šita sena žodžio forma atspindi lietuvių kalbos istoriją).