Ką pataria onkologai po prostatos vėžio diagnozės….

Ar būtina operacija diagnozavus prostatos vėžį? Kaip ji galima įveikti be chirurginės invazijos?
Onkologai teigia, kad pacientams sunku paaiškinti, kodėl diagnozuotą prostatos vėžį užtenka tik aktyviai stebėti ir neskubėti jo agresyviai gydyti. Sergantys prostatos vėžiu žmonės dažnai yra klaidingai įsitikinę, kad prostatą reikia kuo greičiau pašalinti. Medikų nuomone, net aštuoniasdešimt penki procentai naujai nustatomų prostatos vėžio atvejų yra neagresyvūs ir kliniškai nereikšmingi, todėl vyrai gali būti aktyviai stebimi daugybę metų ir jiems nereikia skirti jokio radikalaus gydymo, dažnai paliekančio ilgalaikį šalutinį poveikį. Tačiau kitaip nutiko Vilniaus universiteto profesoriui Gintautui Misevičiui, kuriam prostatos vėžys nors ir buvo nustatytas anksti, bet dėl agresyvios ir kliniškai reikšmingos ligos formos, pasitaikančios kas šeštam atvejui, prostatą visgi teko operuoti.
Tam įtakos turi ir su koronaviruso COVID 19 plitimu susiję medicininių paslaugų ribojimai. Net keturiasdešimt trimis procentais sumažėjo ankstyvosios prostatos vėžio diagnostikos ir prostatos specifinio antigeno PSA nustatymo programoje dalyvaujančių vyrų skaičius. Šiandien, kai pagal išgyvenamumą ankstyvos stadijos prostatos vėžio gydymo rezultatai geri, svarbus savalaikis prostatos vėžio nustatymas, bet ne mažiau svarbus tinkamas prostatos vėžio gydymo metodų parinkimas.
Siekiant išvengti per ankstyvo ir dažnai nereikalingo radikalaus gydymo bei jo sukeliamų šalutinių poveikių, tokių kaip impotencija ar šlapimo nelaikymas, pacientams, sergantiems mažos rizikos arba kliniškai nereikšmingu prostatos vėžiu, pradėtas taikyti naujas gydymo būdas - aktyvi stebėsena, kuri Vakaruose taikoma daugiau nei 15 metų, o Lietuvoje kelią skinasi sunkiau, dažnai tam prireikia antros ar net trečios nuomonės. Aktyvi stebėsena reiškia, kad pacientas turėtų kas pusmetį atlikti tyrimus, o kartą per 2 ar 3 metus - kontrolinę magnetinio rezonanso tomografiją, o neaiškiais atvejais - kontrolinę prostatos biopsiją. Be to, rekomenduojami gyvenimo būdo ir mitybos pokyčiai. Mokslininkai ir gydytojai pripažino, kad visiems, sergantiems bet kuria onkologine ar kita lėtine liga, šie pokyčiai tiesiog būtini.
Sveikas gyvenimo būdas svarbus ir tiems, kas turi genetinį polinkį sirgti onkologinėmis ligomis.
Mokslininkų komanda, kuriai vadovavo Jungtinės Karalystės Kembridžo universiteto profesorius onkologas Robert Thomas, atliko klinikinius tyrimus, kuriais įrodė sveiko gyvenimo būdo ir papildomų, didelį kiekį polifenolių turinčių preparatų iš granatų, brokolių, ciberžolių ir žaliosios arbatos svarbą. Polifenolių ir probiotikų preparatai reikšmingai pagerino pacientų sveikatą.
Jungtinės Karalystės Kembridžo universiteto profesorius onkologas Robertas Thomas, sukūręs maisto papildą POMI-T, rekomenduoja jį vartoti sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu ar onkologinėmis ligomis. Lietuvos matematikas, fizinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto profesorius Gintautas Misevičius jau po pirmo susitikimo su profesoriumi Robertu Thomu buvo sužavėtas maisto papildo POMI-T veiksmingumu ir jo įtaka gyvenimo kokybei.
Profesorius Gintautas Misevičius dėkingas Lietuvos medikams, padėjusiems atlaikyti didžiausius sveikatos išbandymus: prostatos vėžį, storosios žarnos vėžį ir metastazę į kepenis. Jis taip pat įsitikinęs, kad POMI-T padeda bet kuriame ligos etape.
Dabar ir Lietuvoje maisto papildas POMI-T sulaukė pripažinimo. Profesorius Feliksas Jankevičius vadina šį papildą išskirtiniu, nes jo efektyvumas patvirtintas moksliniais klinikiniais tyrimais.
Maisto papildo populiarumas Lietuvoje, anot profesoriaus Gintauto Misevičiaus, paskatino kai kuriose vaistinėse ir interneto svetainėse atsirasti apgaulingai panašios sudėties, bet abejotinos kokybės produktų. Todėl profesorius rekomenduoja įsigyti originalų maisto papildą POMI-T ir nepasikliauti įvairius pakaitalus siūlančiais pardavėjais, kurie negali užtikrinti kokybės garantijų. Toks atsargumas ypatingai svarbus susidūrus su onkologine liga.
Apie tai:
Prof. Gintautas Misevičius, VU Matematikos ir informatikos fakulteto, profesorius;
Virgilija Bečelytė, Vaistinių tinklo „Camelia“, vaistininkė;
Prof. Darijus Skaudickas, LSMU Kauno klinikų Urologijos centro, profesorius;
Prof. Algirdas Utkus, VU Medicinos fakulteto, dekanas;
Prof. dr. Robert Thomas, Jungtinės Karalystės Kembridžo universiteto, gydytojas onkologas;
Prof. Feliksas Jankevičius, VUL Santaros klinikų, generalinis direktorius.