Visad buvau skeptiškas tinklaidėms dėl jų ,,pasyvaus" ir net nuobodaus turinio, bet ,,Proto Pemzos" neįmanoma nesiklausyti, įtraukė mane taip stipriai, jog dabar nebegaliu ištvert be jūsų ne dienos. Ačiū!!
Baigiau LMTA ir tame pastate laikiau visus egzaminus ir apturėjau paskaitas, niekad nežinojau TOKIOS tos vietos istorijos. Galbūt gerai, kad sužinojau kai jau pasibaigiau ir ten nebereikės praleist ilgų vakarų repetuojant. :D ačiū vyrai!
Šaunus epizodas. Būtų labai įdomu sužinoti kiekvieno iš jūsų nuomonę klausimu: Savižudybė tai silpno ar stipraus žmogaus savybė? Tu turi būti labai silpnas kad pakeltum prieš save ranką ar labai stiprus, kad tikrai išdrįstum taip pasielgti?
O koks atsakymas galetu but teisingas ar duodantis kokios naudos? Ar galetum tokios netekties akivaizdoj kazkam pasakyt, va koks stiprus buvo, arba koks silpnas. Galbut savizudybe tai silpnos visuomenes zenklas, nes nebuvo pastebetas problemu turintis zmogus ir nebuvo jam laiku suteikta pagalba. Bet savizudybe ir bandymas su savim nusinest dar kruva kitu gyvybiu skirtingi dalykai.
Manau, kad čia netinkamai užduotas klausimas. Savižudybė yra visų pirma nelaimingo žmogaus bruožas. Reikia didžiulės stiprybės kentėt, kaip ir drąsos ją nutraukt viena ar kita forma. Mano nuomone mes per mažai reikalaujam iš savęs kaip visuomenė. Visų pirma, turėtumem būt labiau empatiški ir nuolaidesni vieni kitiems. Ne tiek daug lietuvių an šitos žemės, kad galėtumem lengva ranka numot tokią kraupią statistiką. T.
90% savižudybių neįvyktų jei žmogus neliktu vienas su savo demonais, jei šalia būtu petys į kurį išsiverkt būtų galima, kam gali pasiguosti. Jaunimo linijos daro šventą darbą, gaila ne visi žino kaip iki jų prisibelsti. Nepalikim vienų draugų ar artimūjų jei matome jog jiem sunku...
Tiesa, kad i toki klausima neimanoma pateikti tinkamo ir korektisko atsakymo. Ir liudniausia yra tai, kad tie zmones dazniausiai bijo ar nedrista prasyti pagalbos, o tuo tarpu aplinkiniams - sunku itarti ar nuspeti tokius ketinimus...
Siulyciau paskaityti Beresneviciu lietuvių mitologija ir religija. Labai įdomiai nagrinėjo savižudybės klausimą tarp baltų. Nelabai mes pasikeitę nuo tų laikų ir skaičius didelis nėra atsitiktinumas.
Visad buvau skeptiškas tinklaidėms dėl jų ,,pasyvaus" ir net nuobodaus turinio, bet ,,Proto Pemzos" neįmanoma nesiklausyti, įtraukė mane taip stipriai, jog dabar nebegaliu ištvert be jūsų ne dienos. Ačiū!!
i.imgflip.com/2xpzba.jpg
Ačiū vaikinai, labai ydomu, jūsų klausyti. Labai taiklios pastabos...
Pradėjau klausyti, užsikabino profesionalumas kompanijos 👍🇱🇹
Baigiau LMTA ir tame pastate laikiau visus egzaminus ir apturėjau paskaitas, niekad nežinojau TOKIOS tos vietos istorijos. Galbūt gerai, kad sužinojau kai jau pasibaigiau ir ten nebereikės praleist ilgų vakarų repetuojant. :D ačiū vyrai!
Visa senamiesčio infrastruktūra nusėta panašiom istorijom. Per tuos 700 metų prisikaupė visur...
👍
Oi laukiam laukiam "Proto pemzos" laukiam😅
Vos neapsiverkiau. Ačiū 😊
Šlykščiai nepatogi tiesa, ačiū džentelmenai už turinį, nesustokit...
Dėkui!
Net jei šlykšti, tai bent jau tiesa.
👌
Galite muzikos😮 link man patinka ti
Kova su melancholija - Proto Pemzos epizodai, kai gaunu pranešimą, kad įkelta - instant dopaminas
Tai tarp epizodų nuolatinė melancholija? :)
@@protopemza tarp naujų epizodų, seni epizodai fone 👀
@@rutasl Tai laukiam Spotify Wrapped :)
Šaunus epizodas. Būtų labai įdomu sužinoti kiekvieno iš jūsų nuomonę klausimu: Savižudybė tai silpno ar stipraus žmogaus savybė? Tu turi būti labai silpnas kad pakeltum prieš save ranką ar labai stiprus, kad tikrai išdrįstum taip pasielgti?
O koks atsakymas galetu but teisingas ar duodantis kokios naudos? Ar galetum tokios netekties akivaizdoj kazkam pasakyt, va koks stiprus buvo, arba koks silpnas.
Galbut savizudybe tai silpnos visuomenes zenklas, nes nebuvo pastebetas problemu turintis zmogus ir nebuvo jam laiku suteikta pagalba. Bet savizudybe ir bandymas su savim nusinest dar kruva kitu gyvybiu skirtingi dalykai.
Silpno, nes tuo metu galvoji tik apie save ir nesugebi susitvarkyti savo problemų.
Manau, kad čia netinkamai užduotas klausimas. Savižudybė yra visų pirma nelaimingo žmogaus bruožas. Reikia didžiulės stiprybės kentėt, kaip ir drąsos ją nutraukt viena ar kita forma.
Mano nuomone mes per mažai reikalaujam iš savęs kaip visuomenė. Visų pirma, turėtumem būt labiau empatiški ir nuolaidesni vieni kitiems. Ne tiek daug lietuvių an šitos žemės, kad galėtumem lengva ranka numot tokią kraupią statistiką.
T.
90% savižudybių neįvyktų jei žmogus neliktu vienas su savo demonais, jei šalia būtu petys į kurį išsiverkt būtų galima, kam gali pasiguosti. Jaunimo linijos daro šventą darbą, gaila ne visi žino kaip iki jų prisibelsti. Nepalikim vienų draugų ar artimūjų jei matome jog jiem sunku...
Tiesa, kad i toki klausima neimanoma pateikti tinkamo ir korektisko atsakymo.
Ir liudniausia yra tai, kad tie zmones dazniausiai bijo ar nedrista prasyti pagalbos, o tuo tarpu aplinkiniams - sunku itarti ar nuspeti tokius ketinimus...
Siulyciau paskaityti Beresneviciu lietuvių mitologija ir religija. Labai įdomiai nagrinėjo savižudybės klausimą tarp baltų. Nelabai mes pasikeitę nuo tų laikų ir skaičius didelis nėra atsitiktinumas.
O! Nepagalvojau įtraukt Beresnevičiaus į šaltinius. Geras pointas.
T.
Kažin kaip egzaminas, kiek išlaikiusiu
Deja, bet tais metais išlaikiusių nuošimtis mažesnis nei 100%
Galiu patvirtint kad tas nastos ir atstumimo jausmas yra 100% veikiantis faktorius norint nusizudyt ir ta misrties baime didziausias stabdis
Džiugu, kad esi, šaunuolis kad nepasidavei tamsioms mintims!
Bro, need help?
krepšininkai Lavrinovičiai gimę tą pačią, lapkričio 1, kaip ir Stanislovas :)
COINCIDENCE??!!
Jo. Tikriausiai.
Boom💣🦾
🎉