Mes niekada tenai nebesugrįžom Išeiti nenorėjom niekad tam ir nesiryžom Niekada ir to nepamiršau, tai mena knygos Istorijos kurios nebuvo, norėjom jos laimingos... (2x) Sudėtingos valandos manęs pavirto mėnesiais Nėra deguonies medžio lape delioju skiemenis Į raidės rėmemės, kada pečių šalia nebuvo Mūsų nebuvo, garsai tyloj paklydusio lėktuvo Kuris jau niekada,niekur nenusileidžia Pakilęs vieną kartą, šimtą nuopolių atleidžia O mes maži žiūrim į tolį norus tapom Įdomu ko anksčiau norėję ir kuo dabar patapom? Mes niekada tenai nebesugrįžom Išeiti nenorėjom niekad tam ir nesiryžom Niekada ir to nepamiršau, tai mena knygos Istorijos kurios nebuvo, norėjom jos laimingos... ... Už lango sninga šitaip, tu vėl mane išvydai Aš vienas lauku einantis, varna mano palydai Mano gidai angelai, užuominas jie man palieka Vienintelė žvaigždė, po vienišiausia liepa Ir nė vienos dienos, kuri praeitu veltui Žmogaus neradęs nė vieno kuris ne geltu Nematęs tokio kuris niekada nešaltu Gatvėj ant asfalto ten šnekuosi su menuliu baltu Lyg atsikeltum ankstu rytą nesupratus Ką noriu pasakyti tau, šito girdėt nepratus Išeiti reikia nors pasaulį šitą dievinų Gruodi palik mane, spalvą raudoną sniegenų Man dar palik dangaus, pasigrožėt norėčiau Žmogau jeigu mane žudei, tau blogo nelinkėčiau Nuo pat mažens jaučiau tą ilgesį ir laiką trapų Gimiau išgirdęs tą šlamėjimą rugsėjo lapų...
Mes niekada tenai nebesugrįžom
Išeiti nenorėjom niekad tam ir nesiryžom
Niekada ir to nepamiršau, tai mena knygos
Istorijos kurios nebuvo, norėjom jos laimingos... (2x)
Sudėtingos valandos manęs pavirto mėnesiais
Nėra deguonies medžio lape delioju skiemenis
Į raidės rėmemės, kada pečių šalia nebuvo
Mūsų nebuvo, garsai tyloj paklydusio lėktuvo
Kuris jau niekada,niekur nenusileidžia
Pakilęs vieną kartą, šimtą nuopolių atleidžia
O mes maži žiūrim į tolį norus tapom
Įdomu ko anksčiau norėję ir kuo dabar patapom?
Mes niekada tenai nebesugrįžom
Išeiti nenorėjom niekad tam ir nesiryžom
Niekada ir to nepamiršau, tai mena knygos
Istorijos kurios nebuvo, norėjom jos laimingos...
...
Už lango sninga šitaip, tu vėl mane išvydai
Aš vienas lauku einantis, varna mano palydai
Mano gidai angelai, užuominas jie man palieka
Vienintelė žvaigždė, po vienišiausia liepa
Ir nė vienos dienos, kuri praeitu veltui
Žmogaus neradęs nė vieno kuris ne geltu
Nematęs tokio kuris niekada nešaltu
Gatvėj ant asfalto ten šnekuosi su menuliu baltu
Lyg atsikeltum ankstu rytą nesupratus
Ką noriu pasakyti tau, šito girdėt nepratus
Išeiti reikia nors pasaulį šitą dievinų
Gruodi palik mane, spalvą raudoną sniegenų
Man dar palik dangaus, pasigrožėt norėčiau
Žmogau jeigu mane žudei, tau blogo nelinkėčiau
Nuo pat mažens jaučiau tą ilgesį ir laiką trapų
Gimiau išgirdęs tą šlamėjimą rugsėjo lapų...
Zodzius Pauliau.. Prasau, idek...
Daina reikia jausti ausim o ne akimis sekt žodžius 😎
@@tomasmasiulionis1173 Jauciu, jauciu, bet megstu parimuoti is paskos.. :))
❤️
Kaip visada atgaiva sielai💪
Kaip visad, pirmiausia paspaudžiu like, po to paklausau. Neteko dar gailėtis.
❤️🙏
ayee
The best
❤👌
Beato pavadinimas?
🙂❤😶