Gali būti klaidų. Gero klausymo!
Mes iš šalies kur norai lieka norais,
O tonos pažadų atstoja gabalėlį duonos
Bet vaikšto žmonės jų apakinti
Kai pilkos formos, pilku fonu nulietose gatvėse
Nebėra skirtumo kelinta diena ar kelintadienis
Sutikę draugą nebesako "Labas, kaip senai mes matėmės"
Didėja baimė nors tai ir skaičius trylika ir juodas katinas iš mūsų džiaugsmą atėmė
Mes patys matėme, kaip pažadai pavirsta dėlionėm matematinėm
Kurios tik skatina gyvenimą prašmatnų ten, kur teisybės nesuuosi
Galvose žilose luošėsi jie įsiluošinę luošiai
Gyvenimai žmonių sugebėdami tik juos luošint
Ir kartais trokštame gaut atsakymą į klausimą "nervuotis ko čia?"
Atsakymai į klausimą kai būnant čia nelik bepročiu
Stočių fonuose naktim užmiega vis daugiau įrodymų
Daugėja motinų, daugėja ir vaikų namų globotinių
Finansiniai čia nuotykiai kuria žilagalvių žmonių nuotykius nesvarbu ko išmokytas
Ne tau vaikeli šioj duobėj daryti pokyčius
Stok į eilę būk santechnikas ar tapituotojas
Būk žmogum be savo tikslo be savo nuomonės
Senai numojom mes į šitą schemą
Kur liberalai, konservatoriai, socdemai kala šalį plasmasinių aukso rėmus
Pasiskolintos idėjos iš kaimynų pagal sienas atsakingi turi būt visi
Bet nelieka juk nei vienas
Mes juos vadiname Hienomis, laukuose vertybių
Bet pagyvenę žmonės vis dar tiki jog tai vyriausybė
Gausybė verčianti tik saujom, taip jie daro gerą šaliai, bet ar reikia tau jos
Politinės tai gaujos, senos ir naujai gimosios
Šitam kare jėga ne pūškose, o piniginėse
Čia pinigingi, piniguočiai pinigais savo pinigus apgynė
Mainę dalį į vitriną
Kol mes nebyliai tūnome kam mokslai, o kam studijos
Bevaikant viltį, kad nematysim šito brudo
Mes su ja mintyse grūdomės, norėdami parodyt sau, kad šitam krašte dar grūdamės
Krutėjimas čia būtinas, stovėjimas čia mutina
Šita tema apie padėtį šalies šūdiną
Jos daugelis nejudina, kiti pajudina prie butelio,
O mes pajudinę sudėjom ją į savo muziką
Ir Lietuva kaip mūza mum, mes žinom, kad nebūsime vienais iš tuzino
Nesilygiuosim į kitus, mum pochui ir tai pagrindinė būsena
Moralo tiek šiam kartui
Nepykit jei užgruzinau
Kaip senoviniai vitražai, užmiršti didingi personažai
Iš istorijos išmoktos datos, mūšių
Kas laimėjo, o kas jau nebeišgirdo savo pulso dūžių
Ietys lūžo, dėl garbės, dėl žemės ir dėl to, kad karaliaus protas buvo jau aptemęs
Be vaidinimų, be grimo, stojo viens už kitą
Griuvo, kilo, pasiliko ten nutilo.
Taip vaizdai iš pasakos susidaryti veržias
Kaip herojai nemirtingi skleidžias
Neretai ir gęsta, naujos kovos bręsta
Sąmokslai prieš nekaltus, visada lengviau apkaltinti kitus
O dabar, pažvelgus į naujus laikus
Kovos čia tos pačios, tik jau ne tarp gladiatorių didingų,
O tarp daunų, vat kabutėse protingais pavadintų
Eikite geriau jūs gaudyt stintų, o ne tušinukais apsimėtę keverzokit pataisas įstatymų gedingų
Per mažai išplausit litų ir pritruks ant naujo namo poros plytų
Kai tuo tarpu į konteinerius benamiai lipo
Beieškodami sau kokio kąsnio, ar vandens iš balos
Jūs tik kėlėt balius su šampanu ir krevetėmis ant stalo
Nėra galo.