Psichologija, emocijos, santykiai, savivertė ir daugybė kitų temų mūsų seminarų išparduotuvėje. Apsilankykite jau dabar www.asirpsichologija.lt/video-seminarai/
Daugiau video atsakymų įvairiomis temomis rasite mūsų tinklapyje www.asirpsichologija.lt/video-atsakymai/
Atidėliojimas plečiasi
Svarbus momentas, kalbant apie atidėliojimą, tai atidėliojimas plečiasi. Jeigu mes pradedame atidėlioti vieną veiklą, tai vėliau pradedame atidėlioti, kitą, trečią, dešimtą, dvidešimtą. Ir gaunasi toks save dauginantis reiškinys. Tai yra labai pavojinga.
Iš tokių įdomesnių dalykų mokslininkų, tyrėjų pasakymų yra, kad žmonės, kurie linkę atidėlioti, jie turi ir kitus elgesio ypatumus, kurie trukdo dirbti, trukdo atlikti veiksmus ir trukdo būti net grupėje žmonių. Pavyzdžiui, vienas iš tokių požymių, tai yra pradedantys besikartoti tarpasmeniniai konfliktai. Tai yra natūralu, nes jeigu kažkas kažką atideda, nepadaro grandininėje reakcijoje kitiems, tai gali trukdyti dirbti ir ir atlikti savo funkcijas.
Dar vienas llabai svarbus momentas - vadovas linkęs atidėlioti pradeda vėluoti į susirinkimus. Kaip mes tai vertinam? Įvairiai. Vertinam, kad susireikšminęs, kad išsiblaškęs. Žmonės labai greitai pripaišo įvairrias etiketes, kurios nėra pačios geriausios ir, be abejo, nedidina darbingumo.
Atidėliojimo mechanizmas
Taip pat, jeigu vadovas linkęs atidėlioti, jisai labai sunkiai priminės sprendimus kitose veiklose, kitose srityse nes užsiveda toks mechanizmas, jeigu tai yra sunku, jeigu tai kelia nerimą, tai reikėtų šito viso reikalo išvengti. Ir tada smegenys labai greitai pagauna, čia išvengti, ir čia išvengti, ir čia išvengti, ir čia išvengti ir sprendimų priėmimuose irgi atsiranda žodis “išvengti”. Atidėliojantys žmonės iš tikrųjų gyvena didesnio chaoso aplinkoje. Jie patys sukuria tą chaosą. Tai įsivaizduokit vadovas, kuris sukuria chaosą. Pas jį ir ant stalo yra chaosas ir susirinkime yra chaosas, ir minčių lakstymas yra chaosinis ir visi kalti, su laiko planavimu atsiranda problemų. Visi šie dalykai duoda labai liūdnas ilgalaiskes pasekmes. Vėluojami atlikti darbai, vėluojamos pateikti ataskaitos.
Labai įdomus toks yra dalykas, aš kalbėjausi su vadovais ta tema ir paklausiau jų, ką jūs labiausiai jaučiate, kad atidėliojate arba jūsų kolegos atidėlioja. Čia ne tyrimas, tiesiog toks paprastas pokalbis. Jie labai gražiai atsakė, kad paskutinės dienos ataskaitų parengimas, jeigu jų reikia. Ypatingai tų, kurios yra sudėtingos ir sunkios. Jie tada randa priežasčių, kodėl taip atsitiko, nes kažkas iš darbuotojų kažkokio popieriaus neatnešė. Mes juk visada randam pasiteisinimų.
Darbuotojų demotyvacija
Kitas momentas yra tai, kad atidėliojami kasdieniniai grįžtamieji ryšiai darbuotojams. Tai čia jau man, kaip personalo žmogui, tai labai stipriai suskambo. Be to, dalis įsivaizduoja, kad jeigu darbuotojai pasiėmė pasikalbėjimą apie savaitės darbo rezultatus ir vadovas staiga sako, tu, žinai mane ten kažkur kažkas iškvietė, pakalbėsim kitą savaitę. Tai ypatingai stipriai demotyvuoja. Jeigu dar grįžtumėme prie kartų, prie jaunosios kartos, kuri tikrai nori gauti tą grįžtamąjį ryšį čia ir dabar, tai laikui bėgant demotyvuoja. Ką daro demotyvacija ir nemotyvuota veikla, turbūt galima būtų tęsti be galo.
Atidėliojimo cechas
Dar vienas labai svarbus dalykas yra, kad dažnai atidėlioja grįždami prie savo kaip specialisto veiklų, bet visiškai atidėdami vadovo veiklą. Jeigu buvo kokio nors cecho darbuotojas ir jis tapo cecho vadovu, tai jis visai mielai nueina daryti kokius nors darbuotojo darbus, bet visiškai nedaro vadovo darbų. Pasekmės ilgalaikės yra didelės, dėl to, kad jos kaupiasi. Čia būtų labai paprasta, jeigu aš atidėjau ir galiu grįžti po mėnesio, bet atidėjau šiandien vieną dalyką, rytoj kitą, trečią.
Mes visgi turime veidrodinius neuronus smegenyse, čia jau su neuroplastiškumu ir neurologija susiję dalykai. Irm es mokomės vieni iš kitų. Tai ką reiškia vadovas, kuris atidėlioja? Jisai nesąmoningai mokina ir komandos narius atidėlioti. Susidaro toks atidalijimo cechas, atidėliojantys skyrius, atidėliojanti organizacija. Tai atsiliepia santykiams su klientais, atsiliepia tarpusavio mikroklimatui, atsiliepia labai daugeliui dalykų. Ir aišku, aš vėl sugrįžtu kaip psichologija prie prie paties vadovo, atsiliepia jo pačio pačio asmenybei, jo paties psichinei sveikatai ir kitiems dalykams.