วีดีโอ

Ačiū labai!

Paprastai būna taip - patys emigrantai visada moka lietuviškai iki mirties (kalbą pamiršti sunku). Vaikai dažniausiai moka, jeigu abu tėvai lietuviai; vaikaičiai - jei visi seneliai lietuviai. Na o kalba dažniausiai išnyksta ar susilpnėja sulig pirmom mišriom santokom, nes labai sunku perduoti vaikui kalbą, jei, tarkime, tik mama lietuvė, o tėvas anglas (ar atvirkščiai), jie abu tarpusavy kalba angliškai. Aišku, būna, veda į lietuvių mokyklas, bet tai ne tas pats. Aišku, tikrai žinome ir išimčių - kada vaikai puikiai išmoko lietuviškai ir mišriose šeimose, bet tai labiau išimtys. Todėl tvirčiausiai užsieny lietuvių kalba laikosi ten, kur lietuvių daug toje pat vietoje, jie tuokiasi ir susilaukia vaikų su kitais lietuviais (pvz. Lenkijos Punsko krašte) - bet ji greitai nunyksta jei lietuviai gyvena pramaišiui ir kuria mišrias šeimas. Beje, į Angliją važiuosime per šių metų ekspediciją, ten irgi įrašysime interviu, pamatysime ir parodysime, kokia situacija ir šiuo klausimu.

ate

@birutesnarskis3732 Be abejo. Antra video dalis pasakoja kaip važiavome iš Kanados atgal į Niujorką, tos vietos - Kenebunkportas, Broktonas, Aleksanderis - yra JAV. Čia ką galima aplankyti lietuviško važiuojant iš JAV rytų pakrantės didmiesčių į rytinę Kanadą (Atlantic Canada).

Džiugu, kad ir jums jis atrodo svarbus!

Ačiū!

Dėkui!

Kokio laikraščio?

Argentinoje lietuviškas laikraštis.

@@LaimaMikoliuniene Argentinos lietuvių balsas

Nuostabios istorijos, ačiū labai 🤗🤗

1.Mišrios šeimos. Bene pagrindinė priežastis. Nelikus lietuvių rajonų dėl vadinamojo "rasių kraustymosi" (angl. "white flight"), lietuviai gyvena, mokosi su kitais, nėra progų kalbėti lietuviškai, sudaro mišrias šeimas. Vaikas tada tarkim būna pusiau lietuvis, pusiau meksikietis (ar dar kažkas), bet JAV pilietis, tėvai tarpusavy kalba angliškai. Tai sunku tikėtis, kad jis turės didelį prisirišimą prie būtent lietuvių, nes jis jau dviejų-trijų kultūrų vaikas. Todėl paprastai mišriose šeimose lietuvybė neišlaikoma - taip, būna, kad kai kurie tėvai moko lietuviškai ar veda į lituanistines mokyklas, bet ten daugelis išmoksta lietuviškai ribotai, palyginus su tuo, ką išmoksta, kai šeimoj su tėvais taip kalba. O savo pačių vaikams jau neperduoda lietuvybės išvis (t.y. "gryno" lietuvio/ės anūkams, kurie jau tik 25% lietuviai). 2.Pagrindiniai lietuvių pastatai ir vieta, kur vyksta veikla (ne tik religinė) - lietuvių bažnyčios. Tačiau nors statė lietuviai, formaliai jos priklauso vyskupijoms. Vyskupai - ne lietuviai, jie žiūri tik per religinę prizmę. Galvoja "dabar vaikai, anūkai moka angliškai, tegul eina visi į vieną bažnyčią, o tautines uždarom, parduodam". Taip ir daro. O nelikus lietuvių bažnyčios nelieka ir vietos lietuviškai veiklai, lietuviškiems pokalbiams po mišių, lietuviškiems šokiams lietuvių parapijos salėje ir t.t. Beveik visur bažnyčios uždarymas lemia greitą lietuvybės sunykimą, ypač kur nėra klubų, kaip "Maironis". Nes jei reikia kiekvienai progai nuomotis patalpas ar pan., nėra savo patalpų, dar sunkiau pritraukti žmones į lietuvių šokius ar pan. Tai po bažnyčios uždarymo buvę lietuviai parapijiečiai, kur įprato bendrauti tarpusavy dešimtmečius, gal dar kur susirenka "neformaliai", bet jaunesnės kartos, jų vaikai, jau neturi erdvės lietuviškai veiklai ir ja nebeužsiima. 3.Neįtraukimas jaunesnių kartų, "žmonių iš šalies". Vienur sekasi įtraukti geriau nei kitur, bet kai kurios organizacijos "užsistovi" savo rate, nėra apie jas informacijos, neįtraukiami savanoriai iš aplinkos, tad jos "išmiršta". Aišku, įtraukti nelengva, reikia ties tuo dirbti - bet tik tai yra raktas į išlikimą. Yra "stiprių" išmčių, kur įtraukiami nauji žmonės, naujos kartos ir tokios bendruomenės gyvuoja ilgai (Grand Rapidso Mičigane, Beriso Argentinoje atvejai - turime laidas apie juos). Dažnai tai paprasčiau kai lietuvių rajonai išlieka, t.y. naujos kartos gyvena ten pat, netoli lietuvių organizacijų parapijų. Ir svarbu, kad organizacijoje, lietuivškoje veikloje būtų žmonės, kuriems įdomu ir smagu įtraukti naujų žmonių. Čia platesni straipsniai kur analizuoju nutautėjimą kiekvienoje lietuvių emigrantų kartoje: istorijos.gabaleliailietuvos.lt/lietuviu-diaspora-iseivijos-bangos/ Idėjos kaip saugoti lietuvybę paremtos "gerąja patirtimi" tų organizacijų ir regionų, kur tai sekasi geriausiai: global.truelithuania.com/lt/how-to-save-lithuanian-american-heritage/

Nuo "Irish" tarimo ("Airiš"). Šiaip gana daug tokių sustabarėjusių žodžių yra senose lietuvių bendruomenėse, bet Kanados lietuvių tarpe daugiau nei JAV lietuvių, ten yra ir kai kurių lietuviškos kilmės žodžių kurie yra ten. Pvz. visi senieji Kanados lietuviai metro vadina lietuviškai - "požeminis" (kaip daiktavardis) ir pan.

Tai spaudžiam patinka ir dalintis :) viskas įsibėgės kanalas tikrai vertas daugiau ir manau pasieks savo auditorija ❤

Dėkui! Kviečiu papasakoti tiems, kam manai, kad būtų įdomu, ir dalintis nuoroda :-)

@ būtinai

Dėkui!

Iš tiesų!

Taip, Baltimorėje irgi buvome ir padarėme video - th-cam.com/video/dErmkb1bP08/w-d-xo.html . Išties ten irgi daug lietuviško. Statistika yra dabartinė pagal surašymus. JAV daug kur žmonės "judėjo" iš miestų į priemiesčius, taip pat iš senųjų industrinių regionų į JAV Vakarus ar Pietus, tai kur 1911 m. buvo daug lietuvių dabar gali būti mažiau arba ne - tai priklauso nuo miesto, kiek tvirtai laikėsi pats miestas. Tarkim, kokiam Los Andžele 1911 m. išvis beveik nebuvo lietuvių, bet dabar tai viena didžiausių skaičiumi lietuvių bendruomenių.

Tarp emigrantų į Urugvajų buvo didelis spektras skirtingų žmonių. Po 1926 m. perversmo traukėsi ir komunistai, ir ne tik jie. Komunistų tikrai buvo (dalis jų po okupacijos grįžo, kiti turėjo savo klubus) - bet tai nereiškia, kad visi ar daugelis Urugvajaus lietuviai tokie. Yra kita laida apie Urugvajaus lietuvius iš kitos, įprastesnės pusės (čia antroji laida): th-cam.com/video/b0OLeMBFY-4/w-d-xo.html

Tuo metu dar veikė lietuvių bažnyčia ir lietuvių vyrų klubas?

Džiugu, kad jums tai įdomu! Ačiū!

Tai yra ne šiaip rūbai, o specialiai šioms ekspedicijoms pagamintos uniformos. Gal per video taip gerai nesimato, bet ant tų drabužių (geltonų marškinėlių, žalių džemperių) yra pavaizduoti konkretūs dalykai, kurie svarbūs ekspedicijų metu: 1.Lietuviškų vietų JAV žemėlapis (parodome, kai klausia, kokios JAV vietos yra, kur jų daugiausia). 2.Mūsų ekspedicijų maršrutų žemėlapiai (parodome, kai klausia, kur dar buvome). 3.Pasaulio žemėlapis su pažymėta Lietuva (parodome, kai nelietuviai klausia, kur ta Lietuva). 4.Mūsų vardai, pavardės (parodome, kai klausia, kaip jos rašosi, kas JAV labai dažna). 5.Mūsų tinklapių adresai (žmonės mato, kur rasti informaciją, kurią renkame; kur rasti daugiau informacijos apie lietuviško paveldo vietas JAV, jei susidomi) Ir kt. Kai susitinkame su šimtais žmonių, kai kurie susitikimai trunka tikrai trumpai, labai padeda, kad visa svarbi medžiaga yra jau ant drabužių, galim iš karto vaizdžiai atsakyti į įvairius dažnai užduodamus klausimus, paaiškinti, kuo domimės, kur sužinoti daugiau - todėl specialiai pasigaminome tokius drabužius - ne grožis čia pagrindinis tikslas.

Thank you!