Himnas Akatistas yra vienas gražiausių Bažnyčios kūrinių Dievo Motinos garbei, sukurtas V a. antroje - VI a. pirmoje pusėje.
Graikiškai akãtistas yra vadinamas Akathistos Hymnos, t.y. „Giesmė, kuri giedama nesėdint“ (gr. a-kathistos - ne sėdint ), visas giesmės pavadinimas lietuviškai skambėtų taip - „Himnas, kuris giedamas stovint“.
Akatistą sudaro 13 kondakų (gr. kontakum) ir 12 ikų (gr. ikos - buveinė, namas, menė, kambarys), kurių 12 porų (12 kondakų ir 12 ikų) sudaro 24 graikų alfabeto raidžių akrostichą. Visi kondakai atliekami įprastai, o 13-asis tris kartus ir tada 1-asis ikas. Pabaigiama 1-uoju kondaku („Tave, Karvede Nenugalimoji...“). Akatisto ikai daug kartų kartoja angelo pasveikinimą "chaire", kurį į lietuvių kalbą galima versti „sveika“ arba „džiaukis, džiūgauk“. Kun. L. Nedveckas pasirinko variantą „sveika“, matyt, dėl iš lotynų kalbos verstos maldos „Sveika, Marija“ (Ave Maria). Ortodoksų tradicija nuėjo kitu keliu ir angelo pasveikinimas verčiamas kaip kvietimas džiaugtis - bažn. slav. raduisia. Lietuviškoje ortodoksų tradicijoje vartojamas pasveikinimas „džiūgauki“.
Akatistai, be jokios abejonės, yra tipinis Rytų slavų, Rusios šventųjų kulto tradicijos bruožas. Rytų Europoje žinomi šimtai akatistų Kristui, Dievo Motinai, įvairiausiems šventiesiems. Jie itin išpopuliarėjo pastaruoju metu, nes jiems skaityti nereikia jokių specialių žinių, juos skaityti gali kiekvienas pasaulietis, net neidamas į bažnyčią.
Kadangi šis garbingas, brandus kūrinys yra iš seniausios Bažnyčios Tradicijos, iš to laikotarpio, kai Bažnyčia dar nebuvo pasidalijusi, jis priimtinas ir giedotinas visose Bažnyčiose ir visose bendruomenėse.