B.Sruogos grožinėje prozoje svarbiausias kūrinys - "Dievų miškas". Tai memuarinis veikalas apie Štuthofo koncentracijos stovyklą, kurioje jis buvo įkalintas 1943 metais. Tai pirmoji lietuviška knyga, kurioje rašytojas, pasakodamas apie savo skaudžią patirtį, pasitelkia juodą humorą, sarkazmą ir ironiją. Autorius atvaizdavo visą žmogaus naikinimo sistemą, parodė stovyklos vadovus, sargybinius, tariamą kalinių savivaldą ir pačius kalinius. Kūrinyje kankinimo priemonės pasiekia neįtikėtino fantastiškumo, žmogaus sužvėrėjimas vaizduojamas šiurpiais vaizdais. Į visa tai žiūrima beteisio, neturinčio vilties išlikti, rezignavusio žmogaus žvilgsniu. Vienintelis ginklas tokioje aplinkoje prieš dvasinę anemiją yra aštri ironija. Ją autorius naudoja labai meistriškai - tragiškiausi momentai vaizduojami pro sarkastišką šypseną, sadistų kankintojų portretai piešiami ironiškomis spalvomis. Juodas humoras ir ironija - vienintelis ginklas neišprotėti ir atsiriboti nuo skausmo, matomos neteisybės ir patiriamų kankinimų. „Dievų mišką“ kritikai laiko išskirtiniu memuarų žanro kūriniu ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.
Tiesiog spauskite PRENUMERUOTI ir klausykitės visko NEMOKAMAI!