- 762
- 390 317
Gera Roda
Lithuania
เข้าร่วมเมื่อ 28 ก.ค. 2015
Trise tvarko vieną valytuvą (1970–1975)
Sovietinė "Lenininė" šeštadieninė talka (komunistinis "subotnikas") Kauno miesto gatvių apšvietimo elektros tinklų įmonėje. Trys bendradarbiai bando sureguliuoti savo įmonės tarnybinio specializuoto automobilio Moskvič-426K valytuvą.
Miesto gatvių apšvietimo elektros tinklai, Ringuvos g. 59, Žemieji Šančiai, Kaunas, SSRS okupuota Lietuva, 1970-1975 m. 8 mm kino filma. Operatorius - Leonas Čerškus.
Working in the Courtyard during Communist "subotnik" in the "Urban street lighting electrical networks". Ringuvos street 59, Šančiai, Kaunas, Soviet occupied Lithuania. 1970-1975. 8 mm film footage. Camera: Leonas Čerškus.
Garso takelis (sound track): „B-Roll - Islandesque“, kurį atlieka Kevin MacLeod, taikoma „4.0 versijos „Creative Commons“ autorystė“ licencija. creativecommons.org/licenses/by/4.0/
Skaitmenavo e-kinas.lt
Filmos originalas yra saugomas LCVA
Miesto gatvių apšvietimo elektros tinklai, Ringuvos g. 59, Žemieji Šančiai, Kaunas, SSRS okupuota Lietuva, 1970-1975 m. 8 mm kino filma. Operatorius - Leonas Čerškus.
Working in the Courtyard during Communist "subotnik" in the "Urban street lighting electrical networks". Ringuvos street 59, Šančiai, Kaunas, Soviet occupied Lithuania. 1970-1975. 8 mm film footage. Camera: Leonas Čerškus.
Garso takelis (sound track): „B-Roll - Islandesque“, kurį atlieka Kevin MacLeod, taikoma „4.0 versijos „Creative Commons“ autorystė“ licencija. creativecommons.org/licenses/by/4.0/
Skaitmenavo e-kinas.lt
Filmos originalas yra saugomas LCVA
มุมมอง: 66
วีดีโอ
Kun. Antano Strazdo kapas (1972-1977)
มุมมอง 672 ชั่วโมงที่ผ่านมา
Kunigo, poeto Antano Strazdo kapas naujose Kamajų miestelio kapinėse. Kun. A. Strazdas mirė 1833 m. balandžio 23 d. Kamajuose, po ilgos ligos, palaidotas Kamajų kapinėse nešventintoje jų pusėje, kur buvo laidojami pakaruokliai (dabar - naujųjų Kamajų kapinių centrinė dalis). Vėliau, pareikalavus vyskupui, tos kapinės buvo pašventintos, o ant A. Strazdo kapo pastatytas antkapis su užrašu lenkų k...
Filė skaito knygą (1971-1975)
มุมมอง 189 ชั่วโมงที่ผ่านมา
Ponia Teofilė Jankauskaitė-Čerškuvienė skaito knygą, namuose, prie krosnies. Kęstučio g. 12-15, Kaunas, SSRS okupuota Lietuva, apie 1971-1975 m. 8 mm kino filma. Operatorius - Leonas Čerškus. Mrs. Teofilė Čerškuvienė is reading a book near the stove at home. Kęstučio street No.12-15, Kaunas, Soviet occupied Lithuania, 1971-1975. 8 mm film footage. Camera: Leonas Čerškus. Garso takelis (Sound tr...
Sovietų tankas J. Stalinas Kaune (1968-1970)
มุมมอง 7929 ชั่วโมงที่ผ่านมา
Raudonosios Armijos sunkusis tankas IS-2 ("Josifas Stalinas - 2" Иосиф Сталин - 2, ИС-2), kuris, Sovietų Sąjungai vėl okupuojant Lietuvą, 14-ojo sunkiųjų tankų "Kauno pulko" sudėtyje 1944 metų liepos mėnesio 31 dieną neva vienas pirmųjų įsiveržė į Kauno miestą ir buvo pamuštas taikliu vokiečių 8.8 cm Flak ("Acht-Acht") patrankos šūviu, stovintis Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje (po to b...
Sporto aikštė (1968-1970)
มุมมอง 4712 ชั่วโมงที่ผ่านมา
Sporto gatvės aikštė Kauno Ąžuolyne, žvelgiant nuo K. Petrausko ir Parodos gatvių (okupantų pervadinta į J. Gagarino) sankryžos. Sporto a., Kauno Ąžuolynas, Žaliakalnis, Kaunas, SSRS okupuota Lietuva, 1968-1970. 8 mm spalvota kino filma. Operatorius - Leonas Čerškus. Sporto square view from the Parodos str. and K. Patrausko str. crossing in Kaunas Oak Park, Žaliakalnis, Kaunas, Soviet occupied ...
Šokiai Kauno Jachtklubo terasoje (1975-1981)
มุมมอง 14516 ชั่วโมงที่ผ่านมา
Kauno pram. prekybos parduotuvės "Sporto prekės" darbuotojai šoka Kauno Jachtklubo restorano "Baltosios burės" terasoje, kolektyvo baliaus metu. Jachtklubas, Kaunas, SSRS okupuota Lietuva, apie 1975-1981 m. 8 mm kino filma. Operatorius - Leonas Čerškus. The colleagues of the "Sporting Goods" store of Kaunas dancing on the terrace of the "Baltosios burės" restaurant, at Kaunas Yacht Club. Yacht ...
Kiškis, Šernas ir Lapė tupi po Egle (1969)
มุมมอง 3121 ชั่วโมงที่ผ่านมา
Kauno IV-osios vidurinės mokyklos (dabar Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos) kažkurios ketvirtosios klasės moksleiviai pradinio mokslo (keturių klasių) metų pabaigos proga surengtame mokinių pasirodyme vaidina "Kiškį", "Šerną" ir "Laputę" tupinčius po "Egle". Kauno IV-osios vidurinės mokyklos aktų salė, Miško g. 1 (Vytauto pr. 46), Kaunas, SSRS okupuota Lietuva, 1969 m. birželis. 8 mm ...
Komsomolo krantinė - 11. novembra krastmala (1971-1974)
มุมมอง 34วันที่ผ่านมา
Komsomolo (sovietiškai - "Komjaunimo") krantinė Rygoje (atgavus nepriklausomybę, pervadinta į Lapkričio 11-osios krantinę). Po Latvijos nepriklausomybės atkūrimo 1991 metais lapkričio 11-oji buvo paskelbta Lačplėsio diena - žuvusių kovotojų už Latvijos laisvę atminimo diena. Komsomolo krantinė (11. novembra krastmala), Centra rajons, Rīga, SSRS okupuota Latvija, 1971-1974 m. 8 mm kino filma. Op...
Parodos gatvė (1968-1970)
มุมมอง 632วันที่ผ่านมา
Parodos gatvė (okupantų pervadinta į J. Gagarino) kylanti į Žalią Kalną. J. Gagarino g., Kaunas, SSRS okupuota Lietuva, 1968-1970. 8 mm spalvota kino filma. Operatorius - Leonas Čerškus. Parodos street (ranamed by the Soviet occupants to J. Gagarin street) in Kaunas, Soviet occupied Lithuania. 1968-1970. 8 mm colour film footage. Camera: Leonas Čerškus. Garso takelis (sound track): Bleeker Stre...
Nauja baldų parduotuvė "Buitis" (1969)
มุมมอง 141วันที่ผ่านมา
Baldų parduotuvė "Buitis" prieš atidarymą (architektas Vytautas Jurgis Dičius). V. Lenino pr. 32, Kaunas, SSRS okupuota Lietuva, 1969 m., 8 mm kino filma. Operatorius - Leonas Čerškus. Furniture Store "Buitis". Architect: Vytautas Dičius, 1969. V. Lenino avenue 32, Kaunas, Soviet occupied Lithuania, 1969. 8 mm ammatour film footage, Camera: Leonas Čerškus. Garso takelis (Sound track): „And Awak...
Tigras Kauno zoo. sode (1972-1975)
มุมมอง 3114 วันที่ผ่านมา
Tigras Kauno miesto Zoologijos sodo narve. Radvilėnų pl. 21, Kaunas, SSRS okupuota Lietuva, apie 1972-1975 m. 8 mm kino filma. Operatorius - Leonas Čerškus. Tiger in the Zoo, in Kaunas, Soviet occupied Lithuania, 1972-1975 m. 8 mm film footage. Camera: Leonas Čerškus. Skaitmenavo e-kinas.lt Filmos originalas yra saugomas LCVA
Gatvių apšvietimo dispečerinė (1968-1972)
มุมมอง 13914 วันที่ผ่านมา
Kauno Miesto gatvių apšvietimo elektros tinklų dispečerėje ir išeinant iš jos, meistras Liudvikas Ančerevičius ir neatpažintas bendradarbis. Miesto gatvių apšvietimo elektros tinklų dispečerinė, K. Donelaičio g. 45, Kaunas, SSRS okupuota Lietuva, 1968-1972 m. 8 mm kino filma. Operatorius - Leonas Čerškus. Šiame name nuo 1938 metų rugpjūčio 1 dienos iki 1940 metų rugpjūčio 25 dienos buvo Šveicar...
"Baltųjų burių" vestibiulyje (1975-1981)
มุมมอง 3214 วันที่ผ่านมา
Kauno pram. prekybos parduotuvės "Sporto prekės" direktorius Grigorijus Traškinas ir dalis darbuotojų, švęsdami kažkokią bendradarbių šventę Kauno Jachtklubo restorane "Baltosios burės", atsitraukė nuo stalų ir išėjo į restorano terasos vestibiulį. Jachtklubas, Kaunas, SSRS okupuota Lietuva, apie 1975-1981 m. 8 mm kino filma. Operatorius - Leonas Čerškus. The colleagues of the "Sporting Goods" ...
Gegužės Pirmosios girtuokliavimas (1968-1970)
มุมมอง 1.7K14 วันที่ผ่านมา
"Sportininkai" priverstinėje komunistinėje demonstracijoje "Tarptautinės darbo žmonių solidarumo šventės" Gegužės 1-osios proga, laukdami kol ateis jų eilė praeiti pro tribūna, geria alkoholinius gėrimus Kauno centre, buvusios legendinės Kauno "konkės" depo kieme, prie Kęstučio g. 12 ir Gedimino g. 34 namų. Kęstučio g. 12, Kaunas, SSRS okupuota Lietuva, 1968-1970 m. 8 mm kino filma. Operatorius...
Prie Močiutės kapo (1968)
มุมมอง 8514 วันที่ผ่านมา
Teofilė Jankauskaitė-Čerškuvienė su sūnumi Robertu Motinos dieną, prie savo mamos Agotos Kairiūkštytės-Jankauskienės (1893-1968), mirusios 1968 m. kovo 19 d., kapo. Žalioji gatvė, Senosios Šlienavos kapinės, Šlienava ("J. Biliūno kolchozas"), Kauno rajonas, SSRS okupuota Lietuva. Motinos diena, 1968 m. gegužės 5 d., Sekmadienis. 8 mm spalvota kino filma. Operatorius - Leonas Čerškus. Teofilė Če...
Ketvirtokės šoka ukrainiečių tautinį šokį (1969)
มุมมอง 9714 วันที่ผ่านมา
Ketvirtokės šoka ukrainiečių tautinį šokį (1969)
Laisvės paminklas - Brīvības piemineklis (1972)
มุมมอง 26021 วันที่ผ่านมา
Laisvės paminklas - Brīvības piemineklis (1972)
Filė su dukra K. Donelaičio gatvėje (1968-1970)
มุมมอง 27หลายเดือนก่อน
Filė su dukra K. Donelaičio gatvėje (1968-1970)
Žaliakalnio šokių paviljonas (1968-1972)
มุมมอง 218หลายเดือนก่อน
Žaliakalnio šokių paviljonas (1968-1972)
L. Čerškus su dukra prie "Majori" (1972)
มุมมอง 49หลายเดือนก่อน
L. Čerškus su dukra prie "Majori" (1972)
Kauno IV-os vidurinės m-klos aštuntokai (1972)
มุมมอง 600หลายเดือนก่อน
Kauno IV-os vidurinės m-klos aštuntokai (1972)
Inž. Vlado Ivanovo laidotuvės (1971-1973)
มุมมอง 722หลายเดือนก่อน
Inž. Vlado Ivanovo laidotuvės (1971-1973)
Robertas, Rikis ir Sniego senis (1973-1975)
มุมมอง 62หลายเดือนก่อน
Robertas, Rikis ir Sniego senis (1973-1975)
Tipiškas sovietinis modelis: vietoj vieno dirbančio pastatyti tris. Bedarbių nebūdavo, bet toks darbo našumas privedė prie sovietų bankroto.
bet Mažeiku Naftos niekaip už 1dolca atiduot negalėjai,o po to dar 800 milijonų primokėt kaip pirkėjo nuostoli....
sniego buvo, filmavimo kokybės - nelabai
Wau, pasirodo, prie sovietų kartais būdavo sniego!
Kažkoks ubagynas, žmonelių daug, visi nusiminę... Brežnevinis sąstingis.
dabar dauguma dvasios ubagai🤣🤣🤣
@@Drunkonas visoms valdžioms lengviau valdyti ubagus, nei turtingus žmones
Sakykit ką norit, bet vienas prie vieno tankas stovi Orvidų sodyboj Kretingos rajone, akmenų muziejuje... tik straublys atsuktas į pasturgalį. Prieš gerą 20 metų ant vamzdžio ten nusifotkinau. Gal iki Rusijos visgi nedavažiavo? Įdomu už kiek rusai jį dabar pasiimtų? Kiek žinoma jiems su technika labai striuka Ukrainoj?
ten kur prie salantu tankas jis yra identiskas sitam, bet sitas tikrai nera stovintis dabar Orvidu sodyboje. Orvidu sodyboje stovintis karo metu uzvaziavo ant minos ir jam viskas pasibaige. Is pradziu stovejo Salantuose, paskui perkele y orvidu sodyba. Dar nesenai skyles isgreze pabukle, kad niekas nesaudytu is jo daugiau :))) Ir dar kelis tukstancius uz tai sumokejo😂
Pafilmuota vos ne Jono Meko stiliumi, bele kas bele kaip. Bet vieną kartą pažiūrėti galima.
Tas kas.. tada.. TIEK prifilmavo, yra.. kažkas. Kas - be paaiškinimo niekad nesuprasiu. Juo labiau nesuprasiu to kas visa tai kelia į internetą. Bet tai mane žavi. Man patinka praeitis ir jos mylėtojai. Tame kažkas slypi.. kažkuo esu panašus matyt...
Gal reikėjo filmuoti ankstyvą pavasarį, kai medžių lapai dar mažyčiai... Bet vis tiek nostalgija.
Be politikos niekaip .....
Istoriniai kadrai, muzika zjb. Ačiū.
Kada nors dirbtinis intelektas dar pagerins vaizdo kokybę.
Topiniai AMB pasisakymai "Kol kabės šitas skuduras, aš nekalbėsiu", - taip apie Lietuvos trispalvę 1988-aisiais sakė A.Brazauskas, išlydėdamas delegatus į partinę LKP konferenciją sąjūdžio Katedros aikštėje (dienraštis „Lietuvos rytas“). "Į savarankiškos Lietuvos valstybės idėją aš žiūriu neigiamai. Aš manau, kad tai nerealu", -interviu "Argumenty i fakty". 1989 m. sakė A. Brazauskas (alfa.lt). "Dabar jau norima išbraukti tą laikotarpį, nuvertinami tų laikų laimėjimai", - sakė A.Brazauskas, kalbėdamas apie sovietmetį, ir pridūrė, kad didžiausia Lietuvos klaida - pernelyg intensyvus bandymas kovoti su socializmu (dienraštis „Lietuvos rytas“). "Kai kurie asmenys atkakliai perša mūms Lietuvos Respublikos atkūrimo idėją. Esame įsitikinę, jog neįmanoma nutraukti penkių dešimtmečių Tarybų Lietuvos raidos. Pagaliau nėra ir pakankamai pagrįstų argumentų, kad tai daryti būtina." ("Žodis Lietuvos komunistams", "Komunistas", 1989 m., Nr. 9). "Kuriame socializmą, "Lietuva - TSRS sudėtyje". Jokio kito kelio nėra ir negali būti. Kraštutiniai lozungai - išstoti iš Tarybų Sąjungos, paskelbti nepriklausomą Lietuvą - mums nepriimtini." ("Tiesa", 1989 m.) „Mes viską vertiname tik vienu požiūriu: kad tik lietuviai tarnautų Lietuvoje ir - lauk okupacinę kariuomenę. Atsakykite man į paprastą klausimą: o kas gi gins Lietuvą?“ - A.Brazauskas apie okupacinės kariuomenės išvedimą. (dienraštis „Lietuvos rytas“) „Kaip mes galime apsieiti be Tarybų Sąjungos? Tam kuris tai padarys, aš Nobelio premiją duosiu.“ (dienraštis „Lietuvos rytas“)
👍👍👍
👍👍👍👍
👍👍👍
Prie visų valdžių dalis liaudies svaiginasi.
Vilniuje, vadinamame jaunimo sodo parkelyje visada irgi chebra nuplaudavo nuovargio druską :)
Ačiū jums ..
Atsimena visi ❤❤❤❤❤❤
as puikiai atsimenu man tais metais suejo 18. ir puikiai atsimenu sovietu propogandos slykstuma ir dabar tas pat. amzina slove ir garbe Lietuvos didvyriui ROMUI KALANTAI.
🌳 💛💚❤ 🌳
Kai kas Lietuvoje to neatsimena
Kaunas 🫡🫡🫡
👍👍👍
koks skurdas...
Aš tuo metu jau tryniau kelnes kontoroje , netoli šios vietos.
kada nors dirbtinis intelektas atkurs pilnai
turbūt 8 mm juosta? Dabar telefonai geriau filmuoja...
Šokiai paviljone garsėjo dar ir tuo, kad čia klestėjo keista mada panelėms po mini sijonais nemūvėti nieko. „Furoras!” - Šiaurys lig šiol atmena visą miestą aptarinėjus, kodėl panos šoka be apatinių kelnaičių. - Vilniuje šokia be kelnaičių buvo "Sarajuje". Jaunimo sode tokiam reikalui daržinė stovėjo. Tik ten nepilnamečių mergičkų neįleisdavo, jeigu jos mūvėdavo kelnaites. Neseniai žmonai pasakojau savo gyvenimo epizodus kai man buvo 10 metų ir aš vasarą leidau pas tetą Subačiaus gatvėje ties paskutine stotele į Markučius. Lietuvio ten kilometro spinduliu nepažinojau nei vieno. Visi žaidimai buvo apie karą. Aš, aišku, visada buvau vokietis, o kam būti rusui vyko arši konkurencija tarp lenkų. Rusų ten aplink irgi nei vieno nepažinojau, kad būtų, bet visi kalbėjome rusiškai. Vienas turėjo vokišką šalmą, kitas rusišką kepurę, kurią rado svalkoje. Sakau ir aš tokios noriu. Po kelių savaičių įkalbinėjimo pasakiau, kad žinau kur galima prisirinkti vokiškų automatų ir tuomet mane nusprendė nuvesti į svalką. Ėjom ilgai Belmonto papėdėje lauko keliuku, kuriame nei vieno žmogaus... bet tolumoje priekyje pamatėme mergičką už mus jaunesnę. Nežinau kam kilo mintis, bet visi ėmėme vytis. Ilgai vijomės kol ši nusuko link Vilnelės. Ten mes ją ir pavijome. Stovim kokie penkiese ir nežinom ką dabar daryti. Vienas liepė mergičkai kelnaites nusimauti. Ji nusimovė, viską aprodė ir mes nuėjome toliau. Pakeliui buvo namas su didele tvora, o už jos braškės. Visi sulipo, o aš už tvoros laukiau. Labai ir man norėjosibraškių, bet bijojau. Pagaliau pasiekėme svalką. Pasirodo tai buvo miesto šiukšlynas. Atvažiavus šiukšlių mašinai ten ant jos supuldavo minia su kauptukais ieškančių ko nors vertingo... Bendrai tą laiką prisimenu su nostalgija. Visiška laisvė. Ryte išeinu grybauti, uogauti, madytis, degintis, buteliusrinkti, kad ledų nusipirkti... Buvau labai vertinamas, nes buvau tas, kuris draugus aprūpindavo cigarėtėmis. Buvo toks kioskas Markučiuoae, kuriame man parduodavo cigarėtes. Toks myžinykas, kuriame vietinė fauna gerdavo alų. Ir ten girti apsimyžę voliodavosi kol kas nors juosiki namų nuvesdavo. Muštynės ten būdavo tokios įprastos, kad žiūrovų nesutraukdavo. Bet vienas atvejis sutraukdavo daug žiūrovų kai sugėrovai, paėmę už rankų ir kojų, nešdavo girtą mergičką, kuri gyveno kaiminystėje pusrūsyje. Tyčia nešdavo užvertę sijoną tap, kad matytųsi tarpukojis be kelnaičių. Palikdavo ant laiptelių. Kaimynės tuomet turėdavo malonumo ant jos galvos išpilti naktinius kibirus su pamazgomis. Nemanykite, kad tai kažkas išskirtinio. Gyvenau dabartiniame Savanorių prospekte. Krasnucha vadino. Ten anuo metu buvo toks pat tomaševskinis šiukšlynas. Vieną atvejį labai ryškiai prisimenu. Matom eilinį kartą namo grįžtantį tomaševkinį myžnių. Stebiu iš balkono. Staiga lūžta lango rėnai ir išlekia vazonas. Po akimirkos išbėga moteriškė su vienu vaiku už rakos ir kitu ant rankų. Iš paskos išrėplioja myžnius su kirviu rankoje ir seka iš paskos žmonai. Padaro keletą ratų aplink namą ir vaidinimas baigiasi kaip prasidėjęs. Paskui tą tomaševskyną nugraiuna ir tokius vaizdus jau mačiau po 15 metų kai pradėjau dirbti darbų vykdytoju Vilniaus rajono statybose. Petras Kalnius 2021-10-22 1969-1970 metais ir man teko gyventi Markučių rajone, bet tik ne pagrindinėje Subačiaus gatvėje, o Kuprioniškių gatvelėje, kur nuomojau kambarį. Tada buvau du kartus fiziškai užpultas, už kalbėjimą lietuviškai. Dar kartą už kalbėjimą lietuviškai buvo pagrasinta sumušti troleibuse. O įžeidinėjimų skaičiaus tai net neverta skaičiuoti. Vilniuje lietuvių tada buvo 33 procentai. Mane, atvykusį studijuoti į Vilnių iš Žemaitijos, labiausiai stulbino tai, kad lenkai, baltarusiai ir žydai kartu su rusais laikė vieningą frontą prieš lietuvius ir lietuvių kalbą. O štai nepriklausomybės metais Vilniuje nebuvau užpultas nė karto per 30 metų!
Kada nors dirbtinis intelektas pagerins kokybę...
kodėl ką nors tai turėtu domint?
Klasika! Kiek daug protingų minčių buvo nutylėta!
Super daina ir grupė Eglutės...
👍👍👍
❤
Mačiau ne vieną zoologijos sodą. 1986 buvau rytų vokietijoje berlyno zoo. Ten matės kad gyvūnai žymiai žymiai laisviau ir kokybiškiau gyvena. O į šitą mešką gaila žiūrėti. Laikymo sąlygos ir aplinka klaikios.
Sovietų nelaisvėje visa Lietuva buvo, kaip ta meška. Į ją laisviems žmonėms buvo gaila žiūrėti.
Protingas mužikas
Mafija švenčia mafijjos vado gimdienį
Masonų mafija?
@@zmogus205 Vienos partijos mafija
👍👍👍
Mokėjo laviruoti, ir pakalbėti įtikinamai.
Šlykštynė parsidavusi.
👍👍👍
LTSR laikais kgb žinojo visus turinčius spausdinimo mašinėles, bet filmavo tada turbūt visi kas tik norėjo?
Ribojimų nebuvo, kaip ir foto mėgėjams, bet filmuotojų buvo nedaug, nes: 1) įranga buvo daug brangesnė ir sudėtingesnė, nei foto 2) ryškinimas bei montavimas buvo gerokai ilgesnis ir sudėtingesnis, nei fotografijoms; ypač ilgai trukdavo spalvotų juostų ryškinimas 3) na ir visumoje tam reikėjo daug daugiau specialių žinių bei įgūdžių, nei mėgėjiškai fotografijai. Gali būti, kad 16 mm kino kameros buvo KGB registracijoje, nes jų, kiek pamenu laisvame pardavime nebuvo. O su 8 mm ar su 8 mm super kameromis galėjo filmuoti bet kas, bet pamatyti tada žmogų viešumoje filmuojant, kad ir su 8 mm kino kamera Kaune, Vilniuje ar Palangoje buvo tada tikra retenybė.
@@geraroda2868 bet filmuoti 1970 viešoj vietoj kgb netrukdė ir nekontroliavo?
Suprantama, kad netrukdė, kaip ir fotografuoti. Bet jeigu, tarkim, filmuodavo ar fotografuodavo, "strateginius objektus", kaip pvz. aerodromus, tunelius, geležinkelio tiltus, KGB radijo trukdymų antenas, kitus karinius įrengimus, kurie buvo aptverti ir saugomi ginkluotų sargybinių, toks operatorius rizikuodavo būti sulaikytas ir perduotas KGB, o jo filmuota medžiaga bei įranga atimta.
Stiprus dar tas Leonas buvo!
Poetas įstojo į TSKP tais metais, kai okupacinė valdžia nužudė Ramanauską Vanagą - 1957 m. Justinas genialus poetas, bet labai nedoras žmogus. Kolaborantas chameleonas. Savo poezija šlovino Leniną, TSKP ir Lietuvą.
5:06 Visiems, kam šis okupuotos Lietuvos kolaborantų vadas atrodo "šaunus", "vienintelis, kuris už Lietuvą", "solidus ir labai protingas" ar net "Dydys, Mielas, Paprastas Žmogus. Vienintelis Lietuvos Prezidentas", ir t. t. ir pan. verta įsiklausyti, kad šis komunistas Lietuvos nelaikė net "šalimi", o tik kažkokia "mūsų respublika". "Šalies..." čia jis turėjo omenyje savo šeimininkus, t. y. SSRS. :)
Mėšlinas išverstakūris komuniaga...
Проклято то время, проклят сталин и его советская кровавая машина убийств! Всё, что создаётся на крови будит уничтожено до основания!
Vow you got nice videos very good keep up the good work, Gerio gerio aciu...
Ech kokie tada buvo daugelis alkani...alkani, dėja ne laisvės, o kas už tos vadinamos laisvės stovi...privatizacijos ir galimybė prisikimšti kišenes...