วีดีโอ

Sveiki Inga, ačiū už komentarą! Originalią (lietuvišką) versiją galite peržiūrėti čia: th-cam.com/video/oKiNvFiqIy8/w-d-xo.html

Labas nuageblue88, įrašą be TH-cam klaidos žiūrėk čia: www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000152055/kurybingumo-mokykla-sukurti-nauja-muzieju Linkėjimai!

Dėkui, Nerijau, už komentarą. Toks ir yra pamokos tikslas - kelti erzinančius klausimus ir nagrinėti nepatogius dalykus. Visų pirma teiginys apie pelkių vertę remiasi trylikos autorių moksline studija apie ekosistemų ekonominę vertę, kuri buvo publikuota žurnale Nature dar 1997m.. "The value of the world’s ecosystem services and natural capital”. Pridedam nuorodą - gal jums, kaip gamtos specialistui, ir kitiems šį kanalą žiūrintiems bus ir įdomu ir naudinga pasiskaityti: www.nature.com/articles/387253a0 Šioje studijoje rasite moksliniais tyrimais pagrįstus atsakymus į jūsų keliamus klausimus ar nusistebėjimus. Kita vertus, apie vandenynus, sengires, atogražų miškus ir jų vertę yra daug transliuojama visais kanalais, visose šalyse... tuo tarpu pelkės vis dar marginalizuojamos, lyginamos su nelaimėmis... net ir politinėje retorikoje vis dar siūloma jas sausinti. Todėl šioje video pamokoje pasitelkiamos metaforos ir simbolinė kalba siekiant atkreipti dėmesį į šią neįvertintą ekosistemą. Džiaugiamės, kad ir jūsų ausį tai pasiekė. Galiausiai, bet ne paskiausiai - jūsų keliamas klausimas apie etinę menininkų poziciją renkantis medžiagas yra labai problemiškas. Sekant jūsų pasiūlyta logika turbūt reikėtų smerkti lietuves merginas nuvežusias 35 tonas smėlio į Veneciją ekologinei operai? O ką jau kalbėt apie Olafur Eliasson'ą iš Grenlandijos į Londoną ūkininko Angelo artišokų darželyje Sant'Erazmo saloje Venecijos lagūnoje ... uziejus, galerijas, kolekcijas ir dirbtuves, nes juose kuriama, kaupiama, eksponuojama materiali kultūra, kuri yra iš kažko padaryta. Net ir skaitmeninė meninė ar mokslinė (net ir Gamtos Tyrimų Centro) veikla turi didžiulį anglies dvideginio pėdsaką... critical-zones.zkm.de/#!/detail:the-swamp-game

Sveiki, Nerijau, ačiū už komentarą. Ši diskusija parodo, kokia svarbi tema yra pelkės, ir kad vien mokslo žinių nepakanka suprasti jų vaidmenį ir reikšmę. Etikos klausimu, atsiranda neišsemiama diskusija: ar daryti kuo mažiau ir nekenkti? Ar dėti aktyvias pastangas keičiant mąstymą ir suprantant, kad kiekvienas aktyvus žingsnis gali būti dviprasmiškas? Projekte siekėme integruoti meno ir mokslo laukus ir kalbėti temomis, galinčiomis praplėsti suvokimą. Pelkė kaip ekosistema - viena jų. „Kūrybingumo mokykla“

@@jutempusvilnensis9479 Man atrodo, kad jūs kažkur pavėlavot. Jei vadovaujatės 1997 metų straipsniais ;) Kad ir kokie jie teisingi būtų, traukinys toli nuriedėjo. Šiuo metu klausimas jau nebe apie tai, ar reikia saugoti pelkės, bet klausimas KAIP. Tiek visuomenė, kuri šiaip ar taip užduoda muziką politikams, tad ir politikai, jau supranta pelkių (plačiaja prasme šlapynių) naudą, ir jau kalba ne apie jų sausinimą ūkiniams poreikiams, bet kaip jas atkurti. pvz. paskutiniu metu aktyviai plėtojama pelkininkystės tema, apimanti tausų pelkių naudojimą. Todėl aš dar sykį pasikartosiu, jog jūs kaip menininkai, norėdami pagelbėti pelkių išsaugojimo klausimais, turėtumėt žiūrėti truputėlį toliau, ir savo kūriniams nenaudoti durpių, o imtis naujų medžiagų ir kurti tai, kas perteiktų jų išsaugojimo mintį. bet čia tik mano nuomonė. jei įdomu, apie pelkių atkūrimą Lietuvoje, galite pasižr. čia www.pelkiufondas.lt (beje, apie Gamtos tyrimų centro pėdsakus nežinau, nes ten nei dirbu nei ką ;)